Šiais metais LŠS Suvalkijos 4-osios rinktinės Kudirkos Naumiesčio 410 šaulių kuopa inicijuoja Tauro apygardos vado Zigmo Drungos (slap. Šernas, Mykolas Jonas) 80 metų sukakties nuo žūties Agurkiškės kaime (Lukšių vlsč.) minėjimą.
Minėjimas, skirtas atminti Tauro apygardos vadą Z. Drungą (1904-01-02–1946-06-12), numatomas šių metų birželio 6 d. Pasak Kudirkos Naumiesčio 410-os šaulių kuopos vado Antano Varankovo, renginio tikslas – puoselėti Lietuvos ir mūsų krašto istoriją, parodyti deramą pagarbą už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę žuvusiems partizanams, perduoti istorines žinias jaunajai kartai, tad iniciatyvinės grupės nariai nori pasitelkti ir talkininkus iš įvairių organizacijų, kitų šaulių kuopų.
Gruodžio pabaigoje apsilankyta ir numatomo renginio vietoje Agurkiškės kaime, Z. Drungos žuvimo vietoje, čia buvo aptariamas būsimas renginys, galima programa, numatomo žygio maršrutas ir kiti darbai.
„Pasitelksime istorikus, muziejininkus, karo istorijos žinovus, kad kuo daugiau pateiktume istorinių žinių žygio dalyviams“, – sakė A. Varankovas.
Z. Drunga gimęs Utenos aps., Užpalių mstl., malūnininko šeimoje. Mokydamasis Rokiškio gimnazijoje priklausė pavasarininkų, skautų, ateitininkų organizacijoms, šaulių sąjungai. Baigė Kauno karo mokyklą ir lakūnų kursus. Gavęs kapitono laipsnį, tapo karo lakūnu, žvalgu. Pirmosios sovietų okupacijos metu, 1940 m. liepos 6 d., Z. Drunga buvo išleistas į atsargą.
Vokiečių okupacijos metais dirbo sandėlininku, vėliau – Kauno priešgaisrinėje apsaugoje skyriaus viršininku. Jau tuo metu pradėjo nelegalią veiklą – spausdino pogrindinį laikraštį „Baltija“, dirbo Lietuvių fronto Kauno apygardos štabe. Vokiečiams traukiantis jis apsisprendė likti Lietuvoje.
1944 m., praėjus frontui, Z. Drunga kurį laiką dirbo Kauno gaisrinės viršininku. Jausdamas, kad gali būti suimtas, ėmė slapstytis. Buvo sulaikytas Šilavoto miestelio stribų, bet po kelių parų pabėgo. 1945m. birželio mėn. Z. Drunga tapo Tauro apygardos partizanu, štabo nariu, spalio mėnesį pradėjo eiti apygardos vado pareigas. Nenuilsdamas tvarkė štabo organizacinius reikalus, ieškojo ryšių su kitomis partizanų apygardomis. 1946 m. balandžio mėn. susitiko su Dzūkijos partizanų vadais. Kartu su jais nutarė sujungti Dzūkijos ir Tauro apygardas į didesnį vienetą – Pietų Lietuvos partizanų sritį.
1946 m. birželio 5 d., išdavus apytikrę Tauro apygardos partizanų dislokacijos vietą, įvyko kautynės Griešių miške. Nukovę 22 enkavedistus, partizanai išsiveržė iš apsupties. Netrukus, lydimas būrio apygardos partizanų, Z. Drunga išvyko užmegzti ryšių su Žemaitijos partizanais. Grįždamas 1946m. birželio 12 d. Šakių aps. Lukšių vlsč. Agurkiškės k. miške susidūrė su NKVD kariuomenės būriu. Atsišaudydami partizanai mėgino pasitraukti, tačiau jėgos buvo nelygios, daug jų žuvo. Vadas Z. Drunga buvo sužeistas ir, nenorėdamas pakliūti gyvas, susisprogdino granata. Surinkę jo palaikus, žmonės jį ten ir palaidojo.
Eduardas iš Griškabūdžio:
