Šaltis ir sniego pusnys nesutrukdė žygių dalyviams eiti knygnešių takais Sudarge, žygiuoti į Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų Saliamono Banaičio bei Justino Staugaičio tėviškes.
Vasario 14 d. apie 30 žygeivių, susirinkę knygnešių sostinėje Sudarge ir startavę nuo Sudargo bibliotekos, patraukė Sudargo piliakalnių link, vėliau iki valstybės sienos, kur radę ir prisikrovę knygų, sugrįžo atgal. Iš viso įveikta 22 kilometrai. Kaip pasakojo nuolatinė įvairių žygių dalyvė sudargiškė Daiva Sinkevičiūtė, tai buvo vienas įspūdingiausių žygių, kai reikėjo bristi per pusmetrines sniego pusnis, kopti į piliakalnius, o ir šaltis suteikė naujų iššūkių.
„Lipdami į kalnelius vienas kitą stūmėm, lazdas ištiesę traukėm. Bet žygeiviai buvo nuostabūs, žingeidūs, kantrūs ir labai draugiški“, – įspūdžiais dalinosi D. Sinkevičiūtė.
Žygio organizatoriaus, MB „Knygnešiai“ vadovo Aivaro Kriščiūno teigimu, visgi nemažai dalyvių išgąsdino žiemiškas oras.
„Dieną prieš žygį vyravo lijundra, ant sniego užsidėjo ledo pluta. Aš pats jau seniai nepamenu tokio sunkaus žygio. Sniego miške buvo iki kelių, todėl žygyje užtrukom daugiau nei aštuonias valandas. Šis žygis išsiskyrė dar ir tuo, kad tai buvo komandinis darbas: pakaitomis po vieną pramindavom taką ir taip vorele žygiavom. Didelė bendrystė tarp žygeivių atsirado. Svarbiausia, kad taip buvom užsidegę žygiavimu, kad visi trasą įveikėm“, – pasakojo A. Kriščiūnas pridurdamas, kad šį kartą trasoje buvo tik vienas kontrolės punktas Sudargo medžiotojų namelyje, kur žygeiviai buvo vaišinami šiltu maistu, galėjo atsigerti arbatos. 
Sudarge žygio „Istoriniais knygnešių takais“ dalyvių laukė nemažai iššūkių – teko bristi per pusmetrines pusnis, kilti ar leistis Sudargo piliakalniais. Tačiau, nežiūrint sunkumų, visi žygeiviai sėkmingai įveikė 22 kilometrų trasą. Organizatorių nuotr.
Pasak A. Kriščiūno, jie kasmet kviečia paminėti Lietuvos valstybės atkūrimo dieną žygiuojant knygnešių, kovojusių už lietuvybės išsaugojimą, takais, kad žygio dalyviai pajustų, kokiomis sąlygomis, per vargus ir pavojus nešė lietuvišką žodį. Žygiai Sudarge organizuojami nuo 2014 m.
Tradiciškai Vasario 16-ąją Šakiečių bendruomenė kviečia kartu žygiuoti į signataro S. Banaičio tėviškę. Vidurdienį startavę nuo Šakių r. savivaldybės, žygio dalyviai įveikė apie aštuonis kilometrus iki signataro tėviškės Vaitiekupių kaime. Bendruomenės centro pirmininkė Zita Jakaitienė pasidžiaugė, kad keletas žygeivių net nesiruošė eiti į žygį, atvažiavo į vėliavų pakėlimo ceremoniją, bet išėjo kartu ir netgi parėjo iš Banaitynės pėsčiomis. Į žygį leidosi Šakiečių bendruomenės nariai, šeimos, mokytojai, „Varpo“ mokyklos mokytojas Sigitas Mockus su mokiniais. Prisijungė ir Vykintas Augustaitis su slidininkų komanda.
„Kadangi oras buvo puikus ir kelias nuvalytas, patogus, nuėjome iki pat S. Banaičio tėviškės. Sugiedojome „Tautišką giesmę“ ir pasveikinome vieni kitus. Padėjome Šakių rajono savivaldybės mero gėlių puokštę, skirtą pagerbti signataro atminimą. Dėkojame „Varpo“ mokyklai už karštą sriubą. Pasivaišinus norinčius mokyklos autobusiukas parvežė namo, keli ištvermingiausi liko eiti pėsčiomis atgal“, – įspūdžiais dalinosi Z. Jakaitienė ir atkreipė jaunosios kartos dėmesį, kad Prezidento kalboje šis krašto šviesuolis cituojamas, o mes turime išskirtinę galimybę patys aplankyti signataro gimtinės vietą.
Vasario 16-osios popietę tradiciškai į signataro vyskupo Justino Staugaičio tėviškę ėjo ir žvirgždaitiškiai. Prie jų prisijungė ir KASP Dariaus ir Girėno apygardos 2-osios rinktinės Šakių 205-os pėstininkų kuopos savanoriai. Čia prisiminti svarbiausi J. Staugaičio gyvenimo ir veiklos faktai, indėlis į valstybės kūrimą.
Eduardas iš Griškabūdžio:
