Zyplių dvare vėl skambėjo kalvių kūjai

kalvysteLiepos 27-29 dienomis Zyplių dvare vyko tradicinė respublikinė kalviškosios kryždirbystės paroda-pleneras, kalvystės amato demonstravimas. Jo metu buvo galima ne tik pasigrožėti dvylikos kalvių darbais, bet ir stebėti visą kaldinimo procesą.

Nuotr. Kalvis Edvardas Mačaitis teigė, jog kalvystė nuo tapymo skiriasi tuo, kad kalvis drabužius gali ne tik išsitepti, bet ir visai sudeginti.

Tokie kalvystės plenerai Zyplių dvare rengiami nuo 2004 metų. Pagrindinis šių plenerų tikslas – skatinti kalvių kūrybinį aktyvumą, kalvystės populiarinimą etnografiniame krašte. Kaip pasakojo Lietuvos tautodailininkų sąjungos Kauno bendrijos pirmininkas Valentinas Jazerskas, kalvystė yra išskirtinis ir įdomus amatas susijęs su ugnimi, kuri šiame amate yra ypatinga. „Kalvių Lietuvoje yra daug, kurie ir balkonus, ir tvoras daro, tačiau, kad darytų kryžius – tik keletas“,− teigė V. Jazerskas.

2009 metais atgaivinta Kalvių Kalvio nominacija šiemet atiteko vilniečiui Vladui Kuzinui, o praėjusiais metais Kalvių Kalviu tapo Vytautas Kryževičius.
 
Kalvis Edvardas Mačaitis pasakojo, kad kalvyste susidomėjo prieš 29 metus, kai padėdavo kalviams kaustyti arklius ar daryti kitus smulkesnius darbus. Dirbdamas suvirintoju, jis vis labiau domėjosi kalvyste. Anksčiau įvairius smulkius daiktus kaldindavo pasislėpęs, dabar jau savo profesionalius darbus eksponuoja parodose ar parduoda žmonėms. „Tapytojas tai tik patapo, pirštus išsiterlioja ir nusiplauna vandenyje, blogiausiu atveju drabužį išsitepa, o čia būna ir tokių atvejų, kai drabužiai išvis sudega“,− apie daug jėgos ir kantrybės reikalaujančio amato išskirtinumą kalbėjo E. Mačaitis. Šį amatą laikydamas ir darbu, ir laisvalaikio praleidimu Edvardas pridūrė, kad būna tokių žmonių, kurie labai susidomi šiuo menu, prašo parodyti ir pamokyti šio amato, tačiau tai trunka neilgai.

Paskutinę plenero dieną Padėkos raštai buvo įteikti Edmundui Štului, Kaziui Babravičiui, Sauliui Kroniui, Edvardui Mačaičiui, Virgilijui Mikuckiui, Rigimantui Stanaičiui, Ričardui Grekavičiui, Stanislovui Špukui, Česlovui Pečetauskui, Vladui Kuzinui, Valdui Paukščiui ir Vytautui Jaručiui.

„Draugo“ inf.

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Ar Lekėčiai turi potencialo tapti kurortine teritorija?

klausimelis 06 02Odeta iš Šakių:

Gali būti ir Gelgaudiškis. Yra Nemunas. Juo jau plaukioja laivelis, esu plaukusi, visai smagiai. Lekėčius žinau minimaliai. Žinau, kad yra šaltinis. To krašto miškuose nesu lankiusis. Jei Lekėčiai sieks kurorto statuso, kodėl gi ne. Gal atsirastų geresnė dviračių ir pėsčiųjų takų infrastruktūra, sujungianti su Kaunu. Tik, manau, su šalies kurortais sunku bus konkuruoti.

klausimelis 06 02 2

Virginija iš Šakių:

Lekėčių, kaip kurorto, kol kas nematau. Lekėčiai man kaip išskirtiniu kraštovaizdžiu pasižyminti vietovė. Labiau tinkama vieta laisvalaikiui, o ne poilsiui. Kad taptų kurortu, turėtų būti sukurti pažintiniai takai, lankomi objektai. Paliekio dvaras galėtų būti įtrauktas. Norisi, kad atvažiavus  būtų ką veikti, pamatyti, kur maitintis. O jei tik suteiktas kurorto vardas? Aš Kriūkus matyčiau kurortu. Netoliese Ilguva su savo dvaru. O štai Plokščių nereiktų paversti kurortu, prarastų savo savitumą. 

europos pulsas350px

 
nuoma350px 
 
 BY GPM 350px
 
pasisupkiva drauge 350px
 
sms
tu esi 350px

lt72 3
Mes vertiname jūsų privatumą
Mes naudojame slapukus. Kai kurie iš jų yra būtini svetainės veikimui, o kiti padeda mums tobulinti šią svetainę ir jūsų naršymo patirtį (stebėjimo slapukai). Galite patys nuspręsti, ar norite leisti slapukus, ar ne. Atkreipkite dėmesį, kad juos atmetę negalėsite naudotis visomis svetainės funkcijomis.