Nuotr. Kalvis Edvardas Mačaitis teigė, jog kalvystė nuo tapymo skiriasi tuo, kad kalvis drabužius gali ne tik išsitepti, bet ir visai sudeginti.
Tokie kalvystės plenerai Zyplių dvare rengiami nuo 2004 metų. Pagrindinis šių plenerų tikslas – skatinti kalvių kūrybinį aktyvumą, kalvystės populiarinimą etnografiniame krašte. Kaip pasakojo Lietuvos tautodailininkų sąjungos Kauno bendrijos pirmininkas Valentinas Jazerskas, kalvystė yra išskirtinis ir įdomus amatas susijęs su ugnimi, kuri šiame amate yra ypatinga. „Kalvių Lietuvoje yra daug, kurie ir balkonus, ir tvoras daro, tačiau, kad darytų kryžius – tik keletas“,− teigė V. Jazerskas.
2009 metais atgaivinta Kalvių Kalvio nominacija šiemet atiteko vilniečiui Vladui Kuzinui, o praėjusiais metais Kalvių Kalviu tapo Vytautas Kryževičius.
Kalvis Edvardas Mačaitis pasakojo, kad kalvyste susidomėjo prieš 29 metus, kai padėdavo kalviams kaustyti arklius ar daryti kitus smulkesnius darbus. Dirbdamas suvirintoju, jis vis labiau domėjosi kalvyste. Anksčiau įvairius smulkius daiktus kaldindavo pasislėpęs, dabar jau savo profesionalius darbus eksponuoja parodose ar parduoda žmonėms. „Tapytojas tai tik patapo, pirštus išsiterlioja ir nusiplauna vandenyje, blogiausiu atveju drabužį išsitepa, o čia būna ir tokių atvejų, kai drabužiai išvis sudega“,− apie daug jėgos ir kantrybės reikalaujančio amato išskirtinumą kalbėjo E. Mačaitis. Šį amatą laikydamas ir darbu, ir laisvalaikio praleidimu Edvardas pridūrė, kad būna tokių žmonių, kurie labai susidomi šiuo menu, prašo parodyti ir pamokyti šio amato, tačiau tai trunka neilgai.
Paskutinę plenero dieną Padėkos raštai buvo įteikti Edmundui Štului, Kaziui Babravičiui, Sauliui Kroniui, Edvardui Mačaičiui, Virgilijui Mikuckiui, Rigimantui Stanaičiui, Ričardui Grekavičiui, Stanislovui Špukui, Česlovui Pečetauskui, Vladui Kuzinui, Valdui Paukščiui ir Vytautui Jaručiui.