Praėjusį ketvirtadienį UAB „Laidojimo namai“ minėjo 25-ąjį jubiliejų. Šią sukaktį bendrovė pasitiko įrengdama „Išėjusių pagerbimo skverelį”, kuriame tą dieną buvo pašventintas naujai pastatytas Vido Cikanos sukurtas paminklas su kryžiumi.
Nuotr. Paminklo autorius Vidas Cikana (centre) pasakojo, kad į paminklą reikia žiūrėti filosofiškai ir jame kiekvienas gali įžvelgti ir suprasti vis kitokią reikšmę.
Kryžius iš lauko akmens
J. Dėdinienė pasakojo, kad paruošiamieji darbai prasidėjo jau pavasarį. Skverelį suprojektavo marijampolietė architektė Alvyra Taujinskienė. Prisidėjusius prie kryžiaus sukūrimo sunku būtų ir išvardinti. „Kryžius sukurtas iš paprasto, bet kartu ir nepaprasto lauko akmens. Su juo visą kelią iki šios vietos buvo elgiamasi ypač pagarbiai. Prieš įsitvirtindamas šio paminklo viršuje, jis kelią pradėjo Lekėčių seniūnijoje, pabuvojo Vido Cikanos bei jo sūnaus rankose. Prikaupęs daug geros energijos, ją nuo šiol skleis visiems apsilankiusiems „Išėjusių pagerbimo skverelyje”. „Vidas Cikana moka prakalbinti akmenį, nusimano apie akmens apdirbimo galimybes. Tikiu, kad šis kryžius stiprins bendruomenę, ugdys dvasinį tvirtumą, skatins visus nepalūžti nešant asmeninio gyvenimo kryželius, saugos nuo negandų ir primins pasiaukojantį dirbusių žmonių darbą”, − kalbėjo bendrovės direktorė.
Ne mirties, bet vilties ženklas
Vidas Cikana, trumpai pristatydamas paties darytą paminklą, džiaugėsi, kad teko prie jo prisiliesti. „Direktorė šį paminklą kūrė, o aš tik dariau”, − šypsodamasis sakė paminklo autorius. Pasakodamas apie paminklą, V. Cikana paaiškino, kad yra daug lengviau sugalvoti, kaip turėtų atrodyti paminklas, kai jau yra sukurta jam skirta vieta. Jis pridūrė, kad sūnus taip pat nemažai prisidėjo prie šio dabar visiems matomo darbo. „Sūnus skaldė akmenį ir kartu žiūrėjome, kas ir kaip turėtų būti”, − pasakojo V. Cikana.
Jis sakė, kad į šį paminklą reikia žiūrėti filosofiškai ir jame kiekvienas gali įžvelgti ir suprasti jo reikšmę vis kitaip. Pasak autoriaus, paminklo apačioje – žemė, kuri dažnai slysta mums iš po kojų, bet kartu yra ir tvirtas pagrindas, padedantis nepaslysti. Ranka rodydamas į paminklo aukštį pasakojo, kad tai yra kilimas aukštyn – tai gyvenimas, jo klestėjimas, įvykę tam tikri lūžiai, todėl nuskaldytų paminklo briaunų yra daug. Kad gyvenimas visada baigiasi kryžiumi, parodo paminklo viršuje įkomponuotas kryžius. Jis sustiprina žmonių ryšį su senove, su anksčiau išėjusiais žmonėmis ir jų gyvenimu.
Paminklą pašventino Šakių dekanato dekanas kanauninkas Donatas Jasulaitis. Savo kalboje jis teigė, kad kryžius dažnai yra siejamas su mirtimi, bet iš tikrųjų jis yra vilties ženklas.
Prasmingos dovanos
Pradėjus lyti, iškilmingoji sveikinimų dalis vyko pastato antrajame aukšte esančioje salėje. Pirmoji padėkos žodį tarė direktorė Janė Dėdinienė. Didžiuodamasi visais darbuotojais, dovanas įteikė, kaip ji pati įvardijo „gerosioms bakterijoms”, tai yra – penkis metus dirbančiam jauniausiam darbuotojui Gintautui Kriaučiūnui ir net 25 metus dirbančiai Vitalijai Naujokaitienei. Vidui Cikanai direktorė padovanojo įrėmintą nuotrauką, kurioje įamžintos pirmos kryžiaus kelio dienos. Meras direktorei įteikė Padėkos raštą už sunkius pareigos metus, už tikrą nuoširdumą, nesumeluotą užuojautą, už savosios širdies auką kitos sužeistos širdies aukai. Na, o visus susirinkusiuosius pralinksmino Šakių seniūno Alfonso Jako palinkėjimas „Linkiu kad būtų gimstatumas, nes jei bus jis, tada bus ir mirštamumas“.
Visus ypač nustebino Lietuvos ritualinių paslaugų asociacijos (LRPA) valdybos pirmininko Rimanto Pociaus padovanotas krėslas. Ši dovana įteikta direktorei su intencija, kad nuo darbų visada reikia pailsėti.
Darius Talala visų darbuotojų vardu direktorei įteikė „Džiaugsmo urnas“, į kurias turi būti talpinamas tik džiaugsmas ir palinkėjo, kad jis ten visada išliktų ir kad jo būtų kuo daugiau.