Penktadienio naktį Lukšių Vinco Grybo gimnazijoje vyko ne šokiai, o daugelis vyresniųjų klasių mokinių dalyvavo ne vakarėliuose – jie atėjo į savo mokyklą klausytis poezijos.

Mokykloje, skendinčioje žvakių šviesioje sklandė baltas poezijos paukštis. Poezijos naktis buvo skirta žymiam lietuvių poetui Maironiui atminti, tačiau buvo kalbama, apie įvairią poeziją ir poeto pašaukimą apskritai. Renginys skirtas ne tik mokiniams, čia galėjo dalyvauti ir jų tėvai, kiti miestelio bendruomenės nariai.

Į svečius atvyko dvi Edukologijos universiteto studentės, poetų klubo „Arka“ atstovės. Birutė ir Vilija pristatė savo veiklą, grojo gitara ir dainavo, skaitė savo poeziją. Jos į mokyklą atvežė ir kitokią nuotaiką – dvelkiančią senamiesčio gatvelėmis, bohemiškais pasisėdėjimais, poetišku gyvenimo būdu.

Netrūko ir daugiau poetų – mokytojų ir buvusių mokyklos mokinių. Jaunesniems mokiniams turbūt buvo įdomu susipažinti su eilėraščius rašančia matematikos mokytoja Rūta iš Lekėčių.

 
Pokalbiai netruko įsivažiuoti ir užtrukti. Nenuostabu, nes bandyta atsakyti į tokius amžinus klausimus, kas yra poezija, kaip ji gimsta, kaip reikėtų rašyti eilėraštį. Išsiskirstę jau po vidurnakčio mokiniai teigė, jog laikas neprailgo, o buvo ir tokių, kurie anksčiau nesidomėję poezija nusprendė atverti jai duris.

Išgerti arbatos ir suvalgyti pyragaitį kvietė arbatinė, kurioje buvo galima pabendrauti prie žvakių šviesos. Malonios padavėjos čia vos spėjo suktis, o kavinė per vakarą uždirbo 200 lt.

Renginį organizavusi lietuvių kalbos mokytoja Stasė Burkšaitienė teigė, jog jai labai svarbu, jog vaikai gyvai pajustų poeziją. O tam daug labiau tinka paslaptingas nakties metas, apie kurį susižavėjęs rašė Maironis, laisva kūrybinė atmosfera, nei įprasta pamoka.