Pristatė Sūduvių protėvių dvasinį testamentą

subaciusKetvirtadienį Šakių viešojoje bibliotekoje pristatyta istorijos tyrinėtojo Kęstučio Subačiaus knyga „Sūduvių protėvių dvasinis testamentas“, kurioje kalbama apie tai, ką mena Sūduvos krašto upės ir ežerai.
 
Nuotr. K. Subačius mano, kad hidronimai – geriausias būdas pažinti tautos kilmę. Būtent juose užkoduotų prasmių autorius ir ieško savo knygoje.
 
Ši knyga – tai 2006 metais išleisto autoriaus darbo „Sūduvos kraštas nuo priešistorinių laikų iki XX a. III dešimtmečio“ tęsinys. K. Subačius įsitikinęs, kad geriausias būdas pažinti tautos kilmę yra upėvardžiai, kuriuos protėviai sugalvojo ne šiaip sau ir neatsitiktinai. Tyrinėtojas mano, kad hidronimai daug ką pasako apie tam tikro laikmečio žmones, gamtą, gyvenimo būdą, civilizacijos laipsnį.

„Sūduvių protėvių dvasiniame testamente“ pateikiama beveik 300 upėvardžių ir apie 230 ežerų vardų, K. Subačius aiškina jų kilmę, prasmę. „Žinoma, jomis jokiu būdu nepretenduoju į galutines tiesas. Tai bandymas pabandyti priartėti prie protėvių dvasios, įprasminusios suvoktą gamtinę aplinką, juos supusį pasaulį upių ir ežerų varduose“, - tikina autorius. Jis pripažįsta, kad Sūduvos kraštas neturi jokio platesnio leidinio apie krašto upes, ežerus, senąjį ir dabartinį kraštovaizdį, jo kaitą arba bent jau jų apžvalgą. Tad jo išleisto enciklopedinio tipo leidinio struktūra siejama su upių baseinais, jų tinklu. Palaipsniui einama nuo ištakų pagal upių tėkmę iki jų žiočių, pradedant Šešupe ir baigiant jos mažesniais intakais.

Autorius sako, kad knyga skiriama krašto pažinimui, istorinės atminties, etninių pamatų gaivinimui, upių, upelių, upeliukų ir ežerų bei ežerėlių gamtiniam žavesiui pažinti dabartiniais laikais. Jo tikslas – gilinti krašto etninių pamatų pažinimą, pasidairyti po dvasinius paveldo klodus, pasidžiaugti jo grožiu ir paieškoti atsakymų į vis dar neatsakytus, neišaiškintus senųjų baltiškųjų hidronimų kilmės ir juose užkoduotų prasmių klausimus.  

„Draugo“ inf.

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Ar domitės savo krašto istorija?

klausimelis 04 15Zenonas iš Ritinių:

Esu gimęs ir augęs netoli Gelgaudiškio, tai mačiau kaip keitėsi dvaras. Džiaugiuosi, kad dabar jis naujai suremontuotas. Apie paskelbtus Paprūsės metus nesu girdėjęs. Spaudą skaitau ir naudojuosi internetu, tai dabar paskaitysiu ir daugiau pasidomėsiu. Kad buvo Prūsija, kur dabar Kaliningrado sritis, girdėjau. 

klausimelis 04 15 2

Genovaitė iš Šakių:

Manau, nepakankamai. Turėtume daugiau skaityti literatūros. Apie Šakius žinau, kad čia gyveno daug žydų. Apie juos pasakojo mano mama. Atsimenu sovietmetį, o apie Paprūsės metus negirdėjau. Manau, jauni žmonės geriau žino savo krašto istoriją, to mokosi mokykloje.

europos pulsas350px

nuoma350px 
 
 BY GPM 350px
 
sms
tu esi 350px

lt72 3
Mes vertiname jūsų privatumą
Mes naudojame slapukus. Kai kurie iš jų yra būtini svetainės veikimui, o kiti padeda mums tobulinti šią svetainę ir jūsų naršymo patirtį (stebėjimo slapukai). Galite patys nuspręsti, ar norite leisti slapukus, ar ne. Atkreipkite dėmesį, kad juos atmetę negalėsite naudotis visomis svetainės funkcijomis.