Kidulių laiko kryžkelės įamžintos naujojoje knygoje

krisciunasGiedrė PLEČKAITYTĖ
 
Praėjusį ketvirtadienį visiems knygų mylėtojams prasidėjusi ilgai laukta ir keturias dienas trukusi šventė „Vilniaus knygų mugė“ nė kiek nenusileido kiduliečių džiaugsmui, kai jiems tądien buvo pristatyta naujoji gyvos istorijos knyga „Kiduliai laiko kryžkelėse“. Didelio vietinių susidomėjimo sulaukusi  knyga parturtino ne vieno kiduliečio namų bibliotekėlę.
 
Nuotr. Vasario 21 dieną kiduliečiams V. Kriščiūnas pristatė jau antrąją gyvos istorijos knygą „Kiduliai laiko kryžkelėse“.
 
Vasario 21-oios pavakarę Kidulių bendruomenės namai braškėjo nuo susirinkusiųjų gausos. Čia įvyko neeilinis renginys – naujos istorinės knygos pristatymas. Juk ne dažnas mažesnis rajono miestelis gali pasigirti turintis knygoje įamžintą rašytinę istoriją. Vietinių gerbiamo Vinco Kriščiūno dėka Kiduliai šiandien gali didžiuotis turintys jau antrąjį istorinį šaltinį, liudijantį apie šio krašto praeitį.

Knygoje - gyva istorija

Kiduliečiams antrąją istorinę knygą „Kiduliai laiko kryžkelėse“ dovanojęs rašytojas V. Kriščiūnas pažinti šį kraštą pradėjo dar vaikystėje, čia atsikrausčius gyventi jo tėvų šeimai. Dar vaiką sužavėjęs Kidulių dvaras, jo kumetynai, kur kas senesnius laikus menantis piliakalnis nepaleido nuo minties visa tai kada nors įamžinti knygoje.

V. Kriščiūnas pripažino, kad rašydamas pirmąją knygą „Nekviesti“ suprato paprastą dalyką, jog galima žinoti visko labai daug, bet nuėjęs į kapines jau nebepasišnekėsi ir nepasitarsi su paminklais. „Ta istorija pranyksta su mirštančiais žmonėmis - nusitrina ir jos nebelieka. Prieš ketverius metus pradėjau įrašinėti žmonių pasakojimus. Sukaupiau daug įvairios medžiagos. Be to, statydamas namus, savame sklype radau juodosios keramikos šukių, esu suradęs ypač senovinių daiktų. Naujai kiduliečiams pristatyta knyga gimė būtent bendraujant su žmonėmis“, - kalbėjo V. Kriščiūnas.  

Pasak autoriaus, knyga „Kiduliai laiko kryžkelėse“ buvo parašyta per ketverius metus. „Esu labai dėkingas visiems, kurie nors kruopelę, kažkokią užuominą pasakė. Iš to buvo galima kapstyti ir toliau ieškoti tiesos“, - teigė V. Kriščiūnas. Deja, daugelio knygos herojų jau nėra tarp gyvųjų. Tačiau jų neeilinės gyvenimo istorijos amžiams atgulė baltuose knygos puslapiuose. „Rašydamas šią knygą norėjau, kad ji būtų gyva. Knyga gausiai (121 nuotrauka) iliustruota atsitiktinai išlikusiomis senovinėmis nuotraukomis“, - tikino autorius.

Pasirodo, ir antrąją Kidulių krašto istoriją būtų galima pratęsti dar viena nauja knyga. „Šitą knygą galima tęsti be didelių problemų, žinoma, jeigu ji bus reikalinga kiduliečiams“, - sakė V. Kriščiūnas, pridurdamas, jog po ketverių metų turėtų pasirodyti dar viena, jau kitų autorių ruošiama, knyga, todėl Kidulių laukia šviesi ateitis.

Knyga užpildys šeimos vakarus

Bendruomenės namuose susirinkusių kiduliečių apsupty knygos „Kiduliai laiko kryžkelėse“ recenzentė Kidulių seniūnijos renginių organizatorė Zita Janulaitienė kalbėjo:„Kai tik paėmiau knygą į rankas, iš tikrųjų pajutau svorį. Tai yra solidi, graži, kietu viršeliu knyga. Man kaip skaitytojai, nesusidomėjusiai šia knyga, ji tikrai patrauktų akį. Į rankas paėmus knygą ir atvertus pirmuosius puslapius, ji man pasirodė labai patraukli. Knygos puslapiai labai gražūs, patogios skaityti raidės“, - įspūdžiais dalijosi Z. Janulaitienė. Akcentuodamas knygos svorį, autorius patikino, kad ji sveria net 829 gr.

Įspūdžiais apie knygą besidalindama Z. Janulaitienė pastebėjo, jog šį leidinį galima skaityti kaip tik nori ir kada nori. „Galiu pasakyti, kad knygos tikrai neperskaitysite labai greitai. O juk sakoma, kad gerą knygą skaitai lėtai, o blogą - greitai. Ten, kur tau neaišku ar kur įdomu – sustoji ir dar ilgiau įsigilini. Būtent šitą knygą galėsite skaityti ilgai ir bet kada“, - kalbėjo ji.

Anot recenzentės, ir suaugę, ir vaikai ras, ką įdomaus paskaityti, žinomo arba nežinomo. Todėl knyga „Kiduliai laiko kryžkelėse“ pasklis kur kas plačiau nei tik kiduliečių knygų lentynose.

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Didėjanti imigracija Lietuvai nauda ar iššūkis?

klausimelis 06 02Ramūnas iš Šakių:

Matau ir naudą, ir iššūkį, o surasti tą aukso viduriuką nėra lengva. Kaip darbdavys vertinu teigiamai. Verslui reikia dirbančių, nesutinku su tais, kurie verkia, kad atvykėliai atima darbus – nebent iš tinginio. Kaip pilietis, manau, kad masinės imigracijos reikėtų vengti. Čia jau prasideda iššūkiai. Daug priklauso nuo tautybės, mentaliteto, tikėjimo. Pavyzdžiui, ukrainiečiai bėga nuo karo, čia kita situacija. O dėl kitų...Nežinau, kaip suderinti kvotas ir kur nubrėžti ribą...

klausimelis 06 02 2

Paulius iš Lukšių:

Man asmeniškai nelabai patinka – matau čia daugiau iššūkių nei naudos. Aišku, kaip darbdaviui ar ūkininkui pigi darbo jėga lyg ir tiktų, bet kaip piliečiui, galvojant apie savo vaikų ateitį, nesinorėtų, kad jie čia leistų šaknis. Atvykstantys dėl darbo neleidžia vietiniams pasikelti algų ar sąlygų. Matosi ir Europoje kas darosi – pavyzdžiai neįkvepiantys. Nepatinka, kad jie nesimoko kalbos. Manau, kad imigrantų kvotas reiktų ne didinti, o mažinti. 

europos pulsas350px

 
nuoma350px 
 
 BY GPM 350px
 
pasisupkiva drauge 350px
 
sms
tu esi 350px

lt72 3