Po keleto dienų diskusijų, jų pristatymo ir apibendrinimo, delegacijos buvo sugrupuotos po dvi ir likusį laiką praleido kartu keliaudamos po Japonijos prefektūras. Lietuvos jaunimas kartu su studentais iš Peru aplankė Aichio bei Gifu prefektūras, apsidairė po Japonijos centrą, vietinių gyventojų laikomą kaimo vietove. Keliaudamas po Tekančios saulės šalies prefektūras skirtingų tautybių jaunimas turėjo galimybę susitikti su vietiniais moksleiviais, studentais, valdžios atstovais ir tuo pačiu supažindinti juos su savo šalies tradiciniais rūbais, šokiais, papročiais bei kalba. Ir toliau vyko diskusijos, dalinimasis patirtimi, kontaktais ir šypsenomis.
Kitas tarptautinės jaunimo tobulėjimo mainų programos privalumas – studentų apgyvendinimas vietinėse japonų šeimose. „Vieniems pasisekė labiau, kitiems mažiau, kadangi ne visos šeimos kalbėjo angliškai, - atviravo Lukas. - Tačiau būtent apsistojimo šeimose metu dauguma dalyvių sakosi pajutę kasdienį japonų gyvenimą, jų svetingumą ir begalinį vaišingumą. Nors kartu jie praleido tik keletą dienų, tačiau tiek dalyviai, tiek šeimos atsisveikindamos negalėjo sulaikyti ašarų.“
Paklausus, kas paliko didžiausią įspūdį, pašnekovas negalvodamas atsakė, kad tai nuostabi gamta, tolerantiški žmonės ir labai skanus maistas. „Japonai – labai gilūs savo vidumi, labai tolerantiški. Iš pažiūros - nedrąsūs, tačiau susipažinus iš arčiau ir įgavus jų pasitikėjimą, jie labai prisiriša ir nenori paleisti“, - mintimis dalijosi pašnekovas, kurį ne ką mažiau nustebino ir Tekančios saulės šalies gamta. Japonija nuo seno traukia žmones savo paslaptingumu, savita kultūra ir grožiu. Tai – tarsi kitas pasaulis, kuriame žmonės ne tik turi kitokius papročius, elgiasi kitaip negu mes, bet ir savaip supranta pasaulį bei gyvenimą. „Keliavau po Japoniją ir stebėjausi – aplinkui kalnai, kalnai, kalnai... Neįtikėtina ramybė... O kai patenki į Tokiją, negali patikėti, kad 80 proc. šalies teritorijos – visai negyvenamos vietovės, - tvirtino Lukas. – Japonijos sostinės gatvėse apstulbina žmonių gausa. Čia gyvena daugiausiai gyventojų (virš 12 mln.) iš visų šalies prefektūrų.“
Pasak pašnekovo, jis Japonijoje jautėsi taip, lyg leistų prabangiausias atostogas. „Gyvenome ir valgėme kaip karaliai. Maistas buvo kiek neįprastas, bet labai skanus, sotus ir sveikas, - atviravo šakietis. – Daugelis esame ragavę japoniškų sušių ir Lietuvoje, tačiau jie ten visai kitokie, nei gaminami pas mus. Pietų stalą, pavyzdžiui, sudaro 20 skirtingų, vieno kąsnelio valgių. Ir visi jie pagaminti iš įvairiausių skirtingų produktų.“
Nepaisant prabangaus gyvenimo, neįprastai skanių valgių ir nuostabių kelionių, vis tik didžiausia vertybe Lukas įvardijo bendravimą su žmonėmis. Tokie projektai, jo ir visų dalyvių manymu, skatina toleranciją, padeda suprasti skirtingas tautas, susirasti draugų visame pasaulyje. Todėl ir atsisveikinimas buvo sunkesnis nei dvylikos valandų skrydis namo.