Zanavykijai sostinėje atstovauja jau 25 metus

vaiciunasSima KAZARIAN
 
Vilniaus Zanavykų bendrija gyvuoja jau 25 metus. Buvęs jos pirmininkas Albinas Vaičiūnas teigia, kad pagrindinis bendrijos tikslas – stiprinti Zanavykijos kultūrą.
 
Nuotr. Pernai 80–ties metų jubiliejų atšventęs A. Vaičiūnas – ilgametis bendrijos pirmininkas, šiuo metu atsideda knygų leidybai.
 
Tai rodo ir šio iškilaus žmogaus nuveikti darbai. Kalbos dienos, Sudargo piliakalnių šventės ir kiti svarbūs rajono renginiai neapsieina be Vilniaus zanavykų. Jie atvyksta čia, atstovauja zanavykų kultūrai Vilniuje, iš užmaršties prikeldami pasaulinio garso zanavykus. Anot A. Vaičiūno, Vilniaus zanavykai nuo paprastų vilniečių skiriasi tuo, jog ypač didžiuojasi savo šnekta ir iškiliais krašto žmonėmis.

Prasidėjo nuo obuolių su medumi

„Idėja įkurti Vilniaus zanavykų bendriją kilo man ir profesoriui Juozui Pikčilingiui, jo gimtuosiuose Joniškiuose valgant obuolius su medumi“,- prisiminė A. Vaičiūnas.

Šiandien Vilniaus zanavykų bendrija vienija, kaip manoma, apie 700 narių. Kas du – tris mėnesius nuolat renkasi 17 žmonių valdyba, kuri aptaria, kokie renginiai laukia Šakių rajone, kas į juos vyks, kas bus kalbama. Didysis susirinkimas vyksta kartą metuose – per bendrijos steigimo metines. „Taip jau sutapo, kad bendrija buvo įsteigta 1989 metų sausio 13 dieną. Kadangi ši data yra lemtinga mūsų valstybei ir sutampa su didžiuliais renginiais visoje šalyje, mūsų susitikimai visada organizuojami truputį vėliau“,- pasakojo A. Vaičiūnas, prieš metus vadovavimą Vilniaus zanavykų bendrijai perleidęs jaunesniam bendrapavardžiui Kęstučiui Vaičiūnui iš Sintautų krašto (nuotrauka teksto pradžioje, pirmame puslapyje).
 
Pastebimas jaunimo susidomėjimas

Kaip teigia naujasis bendrijos pirmininkas, archyvaras, geneologas K. Vaičiūnas, jam vadovaujant pagrindiniai bendrijos tikslai nesikeis. „Aišku, besikeičiantys laikai diktuoja kai kuriuos natūralius pokyčius. Norėtume šiais metais organizuoti pertvarką bendrijos viduje, mažinsime valdybą, norime padaryti ją darbingesnę, įvesti rotaciją. Mūsų veikla vyksta laisvalaikio, asmeninio gyvenimo, kitų darbų sąskaita, todėl rotavimas padėtų pasidalinti atsakomybe: būtų gerai, jei valdyba būtų darbingesnė, tačiau dažniau keistųsi. Taip pat planuose yra atgaivinti susirinkimus pagal valsčius, jau renkasi Kriūkų valsčius. Būtina susikurti internetinę svetainę“,- pasakojo K. Vaičiūnas.

Dalyvauti Vilniaus zanavykų bendrijos veikloje nori ir jaunimas. „Džiaugiuosi, kad yra toks susidomėjimas, aktyvumas iš jaunimo pusės. Atvirai sakant, esu maloniai nustebęs, nes įprasta manyti, kad šiais skubėjimo laikais jaunimas tikrai neranda laiko tokiems dalykams, kaip Zanavykų bendrija. Pasirodo, klydau ir tai labai džiugina. Tik reikia nukreipti šį entuziazmą teisinga linkme“,- kalbėjo K. Vaičiūnas. Jis mano, kad labai svarbu išsaugoti ir rinkti kraštotyrinę medžiagą, kurioje būtų fiksuojami senųjų zanavykų liudijimai.

Šakiuose garsina pasaulinę įžymybę

Vis tik garbaus amžiaus sulaukęs A. Vaičiūnas vis dar tėra be galo veiklus žmogus. Pernai atšventęs 80 metų jubiliejų, jis rūpinosi, kad 2013 metais, minint vaikų literatūros klasiko V. Tamulaičio 100-ąsias gimimo metines, būtų išleista šio rašytojo knygelė „Petriuko vėliava”. Leidimas buvo pakartotas net du kartus, pakeliui ir to paties autoriaus knyga „Aukso maišas“. „V. Tamulaitis patenka tarp 30 geriausių pasaulio vaikų autorių. Daug kas šio fakto net nežino, todėl mes stengiamės jį kuo labiau populiarinti“,- kalbėjo A. Vaičiūnas.

Bendrija nuveikė daug naudingų darbų Zanavykijai, daug jų suplanuota ateičiai. Šiuo metu „Versmės” leidykloje A. Vaičiūnas rengia monografiją apie Kriūkus. Daug prisidėta prie Gelgaudiškio, Sintautų monografijų, laukiama Kudirkos Naumiesčio, Griškabūdžio monografijų pasirodymo.

Karjerą padarė grįžęs iš lagerio

Zanavykų bendrijos pirmininkas A. Vaičiūnas yra įtakingas ir gerbiamas Lietuvoje žinomas kultūros istorikas, publicistas, visuomenininkas. 1964 metais jis pradėjo dirbti Vilniaus centrinio knygyno direktoriaus pavaduotoju, rūpinosi knygynų tinklo plėtra, ūkine veikla, formavo knygų asortimentą. 1970 m. baigė Vilniaus universitete ekonomikos studijas. Nuo A. Vaičiūno priklausė visos Vilniaus zonos knygynų literatūros užsakymai, jis savo nuožiūra didino užsakomų knygų kiekius, nuo kurių priklausydavo visų Lietuvos leidyklų išleidžiamų knygų tiražai. A. Vaičiūno dėka buvo padidinti V. Sezemano „Estetikos”, H. Radausko ir kitų išeivijos autorių knygų tiražai.

Vėliau A. Vaičiūnas pradėjo dirbti Beatričės Grincevičiūtės muziejaus direktoriumi, 1989 m. buvo išrinktas Vilniaus zanavykų bendrijos pirmininku, 1993 m. – P. Vaičaičio draugijos pirmininku.

A. Vaičiūnas gimė 1933 m. liepos 15-ąją - Žalgirio mūšio bei Dariaus ir Girėno skrydžio per Atlantą dieną, Kriūkų seniūnijoje. Už straipsnius patriotine tematika jis kalėjo Vorkutos lageriuose, iš kur grįžo po Stalino mirties.

 Už aktyvią visuomeninę ir kultūrinę veiklą 1999 m. jam suteiktas Šakių rajono Garbės piliečio vardas. Lietuvos Respublikos Prezidento A. Brazausko įsakymu, A. Vaičiūnas apdovanotas LDK Gedimino ordino medaliu. Už plačią tarptautinę kultūrinę veiklą jam įteiktas Lenkijos Aukso kryžiaus ordinas. A. Vaičiūnas apdovanotas Marijampolės Garbės ženklu, medaliu „Vilniui ir tautai“.

Kviečia į šventę

Rytoj, šeštadienį, Vilniuje vyks Zanavykų bendrijos 25-erių metų šventė. Jos metu bus prisiminta bendrijos praeitis ir kalbama apie ateities planus, koncertuojama. Sugužėję zanavykai bendraus prie kavos puodelio. Visi norintys kviečiami dalyvauti, registracija 12 valandą, renginys vyks Mokytojų namuose.

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Didėjanti imigracija Lietuvai nauda ar iššūkis?

klausimelis 06 02Ramūnas iš Šakių:

Matau ir naudą, ir iššūkį, o surasti tą aukso viduriuką nėra lengva. Kaip darbdavys vertinu teigiamai. Verslui reikia dirbančių, nesutinku su tais, kurie verkia, kad atvykėliai atima darbus – nebent iš tinginio. Kaip pilietis, manau, kad masinės imigracijos reikėtų vengti. Čia jau prasideda iššūkiai. Daug priklauso nuo tautybės, mentaliteto, tikėjimo. Pavyzdžiui, ukrainiečiai bėga nuo karo, čia kita situacija. O dėl kitų...Nežinau, kaip suderinti kvotas ir kur nubrėžti ribą...

klausimelis 06 02 2

Paulius iš Lukšių:

Man asmeniškai nelabai patinka – matau čia daugiau iššūkių nei naudos. Aišku, kaip darbdaviui ar ūkininkui pigi darbo jėga lyg ir tiktų, bet kaip piliečiui, galvojant apie savo vaikų ateitį, nesinorėtų, kad jie čia leistų šaknis. Atvykstantys dėl darbo neleidžia vietiniams pasikelti algų ar sąlygų. Matosi ir Europoje kas darosi – pavyzdžiai neįkvepiantys. Nepatinka, kad jie nesimoko kalbos. Manau, kad imigrantų kvotas reiktų ne didinti, o mažinti. 

europos pulsas350px

 
nuoma350px 
 
 BY GPM 350px
 
pasisupkiva drauge 350px
 
sms
tu esi 350px

lt72 3
Mes vertiname jūsų privatumą
Mes naudojame slapukus. Kai kurie iš jų yra būtini svetainės veikimui, o kiti padeda mums tobulinti šią svetainę ir jūsų naršymo patirtį (stebėjimo slapukai). Galite patys nuspręsti, ar norite leisti slapukus, ar ne. Atkreipkite dėmesį, kad juos atmetę negalėsite naudotis visomis svetainės funkcijomis.