Gruodžio 27 dieną visuomeninės ne pelno siekiančios jaunų žmonių organizacijos „Mano Šakiai“ atstovai  su dovanų krepšiais pasklido po visą rajoną. Lapkričio pradžioje pakvietę visus prisidėti prie projekto „Dovanoju šypseną“, paskutinėmis praėjusių metų dienomis jie džiaugėsi rajono žmonių gerumu ir išvežiojo suaukotas dovanas vienišiems seneliams.

 

 

Praėjusių metų pradžioje susikūrusi jaunų žmonių organizacija „Mano Šakiai“ nesnaudė. Jie suorganizavo ne tik keletą renginių rajono jaunimui, bet ir neliko abejingi labiausiai pažeidžiamai visuomenės daliai – mūsų senjorams. Lapkričio pradžioje jie pakvietė visus rajono žmones prisidėti prie socialinio projekto „Dovanoju šypseną“, skirto vienišiems ir skurdžiai gyvenantiems seneliams.

„Senelių globos namų gyventojus remia daugelis šalies institucijų, tačiau mūsų aplinkoje gyvena nemažai senyvo amžiaus žmonių. Jų tarpe yra ir vienišų, likusių be artimųjų ir jų palaikymo, - apie projekto svarbą kalbėjo jaunimo organizacijos vadovas Mindaugas Tarnauskas. - Tokiems seneliams ypač svarbus visų mūsų dėmesys ir dalelė šilumos, todėl kvietėme rajono žmones nelikti abejingais ir padovanoti vienišiems seneliams šypseną!“

Pasak jo, bendradarbiaujant su rajono Žmonių su negalia sąjungos pirmininke Stase Vasaitiene, gruodžio 27 dieną jaunimas trimis ekipažais išvyko su didžiosiomis metų šventėmis pasveikinti 35 rajono senelius, gyvenančius Šakiuose, Gelgaudiškyje, Gotlybiškiuose, Lukšiuose, Janukiškiuose bei Plokščiuose, ir įteikti jiems rajono žmonių suaukotas dovanėles, kurių per pusantro mėnesio laikotarpį prisikaupė pilnas UAB „Gulbelės“ parduotuvėje įrengtas stiklinis akvariumas.

„Daugiausiai žmonės aukojo maisto produktų – makaronų, ryžių, šokolado, arbatos, cukraus, - pasakojo M.Tarnauskas. – Džiaugiamės, kad keletą dėžių aliejaus vienišiems seneliams dovanojo UAB „Aletovis“, pyragų iš vakaro prikepė UAB „Gulbelės kepyklėlė“. Ko dar trūko, supirkome patys. Manau, šiemet mūsų akcija buvo bandomoji, tačiau planuojame, kad ji ateityje taps tradiciniu ir tris kartus didesniu renginiu.“
Apsilankę pas ligotus, dažnai ir negalią turinčius rajono senelius, savanoriai pastebėjo, kad jie džiaugėsi ne  tik atvežtomis dovanomis, bet ir galimybe pabendrauti, išsikalbėti. Ne vienas ir ašarą nubraukė, ir apie ligas pasipasakojo. Viena pasitvirtino - žmogiška šiluma ir dėmesys svarbiau nei materialūs dalykai. „Atsiskaitome rajono žmonėms, kurie prisidėjo prie šios gerumo akcijos, kad jų suaukoti produktai pateko ten, kur ir turėjo patekti – ant sunkiau gyvenančių ir vienišų senelių stalo, - tvirtino jaunimo organizacijos vadovas. – Toks ir buvo mūsų tikslas.“