
Jau nuo rugsėjo antrosios pusės Šakiuose duris atvers VšĮ „Mena meną“ menų studija, kuri turės ką pasiūlyti ne tik vaikams, bet ir suaugusiems. Tai sena pagaliau išsipildžiusi įstaigos savininkės bei direktorės Justės Želionienės svajonė. Ji jau subūrė stiprią komandą, turi palaikančius partnerius, o patalpose – baigiamieji remonto darbai. Netrūksta ir ateities planų.
Nuotr. VšĮ „Mena meną“ savininkė bei direktorė Justė Želionienė laukia nesulaukia menų studijos atidarymo. Tuo labiau, kad šviesa tunelio gale jau matyti – trūksta tik grindų, apšvietimo, baldų.
Laukia nesulaukia
Nuo mokyklos laikų į meną linkusi, nors Dailės mokyklos taip ir nebaigusi J. Želionienė VU yra įgijusi komunikacijos ir informatikos bakalaurą, studijuoja paveldo informacijos ir komunikacijos magistrantūroje, turi savo ūkį, dirba kultūros srityje, kuria išskirtinius ir vienetinius papuošalus, yra dviejų vaikučių mama, tačiau studija – sena jos svajonė. Tad dar pernai žiemą atsitiktinai radusi nuomojamas patalpas Kęstučio gatvėje moteris suprato, jog rado būtent tai, apie ką ji seniai svajojo. Aprodydama 130 kv. m patalpas (esančias Kęstučio gatvėje, virš V. Venslovaičio fotostudijos – red.) J. Želionienė sako, kad dar neprasidėjus remonto darbams žinojo, kur bus jos darbo zona, kur stovės keramikos krosnis, kur dirbs kolegos. Šiuo metu purviniausi darbai baigti, reikia sudėti grindis, įrengti apšvietimą, vežtis baldus.
„Norisi iš pirmo karto padaryti gerai, kad nereikėtų perdaryti. Jau gaminami ir baldai, kuriuos derinti ir suprojektuoti padėjo projektuotojas“, – pasakojo studijos įkūrėja, pripažinusi, kad laukia nesulaukia veiklos pradžios.
Nors darbo įdėta daug, daug jo laukia ir ateityje, tačiau J. Želionienė sako, kad viską kartotų iš naujo. Galvą reikėjo pasukti ir dėl lėšų, nes nei europinės, nei kokios nors projektinės lėšos įgyvendinamai svajonei pritrauktos nebuvo.
„Viskas daryta už savas ir rėmėjų lėšas“, – patikina pašnekovė.
Tiesa, ji tikisi, kad galbūt keramikos krosnį pavyks nusipirkti gavus Verslo centro fondo paramą.
Veiklų – nors vežimu vežk
Jauna, ambicinga ir ateities viziją turinti J. Želionienė sako, jog menų studija bus ta vieta, kur tiek vaikai, tiek suaugę galės kurti, kūrybiškai tobulėti, atsipalaiduoti. Čia bus ne tik piešiama, tapoma, lipdoma iš molio, bet bus vedamos dailės bei pasakų terapijos, polimerinio molio užsiėmimai, porceliano tapyba, šilkografija, vėlimas, batika, dekupažas... Sunku ir išvardinti visus moters sumanymus, bet jau aišku, kad jos komandoje dirbs Linas Jasulevičius (keramika), Giedrė Jasevičiūtė (dailės terapija), Dovilė Stasiulytė (piešimas, tapyba, rankdarbiai ir kt.), Indrė Siaurusevičiūtė (mandalos kūrybinės dirbtuvės). Jie bus „Mena meną“ bendradarbiai, su kuriais bus pasirašytos nuomos sutartys, bet pati įstaiga specialistų nedarbins. J. Želionienė džiaugiasi, kad įvairius šiuos niuansus jai padėjo išspręsti VšĮ „Versli Lietuva“ konsultantė Eglė Stebulienė, nes, pasak pašnekovės, į daugelį klausimų vietos Verslo centras negalėjo atsakyti arba žvelgė gana skeptiškai.

Nuotr. Šakiuose buvo surengta ne viena „Mena meną“ edukacija vaikams, sulaukusi didelio mažųjų susidomėjimo.
„Norime suteikti kokybišką, šiuolaikišką ir į žmogų orientuotą paslaugą. Niekas nesakys, kad atėjęs deda per daug dažų, kad reikia piešti ne mėlynai, o raudonai. Norime, kad kiekvienas atėjęs jaustųsi gerai“, – sako J. Želionienė.
Be to, ji su komanda jau turėjo ne vieną susitikimą su vaikais – dar balandžio mėnesį pirmą kartą pavasarinės mugės metu surengė edukacinę programą, Vaikų gynimo dienos proga J. Lingio parke įkūrė indėnų kaimą, kur kūrybiškai praleisti laiką kvietė kiekvieną norintį. Tuomet net pritrūko bilietėlių, nes tokio susidomėjimo ir patys nesitikėjo.
Projektas Ignalinoje

Nuotr. Kultūros dienoje „LinkMenų“ dalyviai bandė susikalbėti per šokį, muziką, vaidybą.
„Nepakartojama, kai vaikai gali matyti visą procesą ir rezultatą. Supranti, kad kūnas, balsas ir priemonės nėra pagrindinis rodiklis, nes viskas gimsta iš tavęs paties“, – mintimis dalijosi I. Stankaitytė-Tuchvatulina.
Kadangi kultūros diena vyko netoli taip pat šakietės Irenos Kriauzaitės sodybos, Ingai ir Justei jau yra minčių kitame Lietuvos krašte įrengti filialą.
„Jau kažkas įvyko, tai nėra tik tušti žodžiai, todėl galvojame, kad tai galėtume daryti ir ateityje. Tuo labiau, kad tikslą pasiekėme – visi buvo sužavėti“, – sakė buvusi šakietė Inga.
Tad ateities užmojų, pradedant įvairiais meno projektais, baigiant Justės dar nedrąsiai įvardijamomis mintimis, kad galbūt pavyks įsigyti dabar nuomojamas patalpas, jas ateityje išplėsti – pakelti stogą ir erdves įrengti kūrybai, gal sutvarkyti bei antram gyvenimui prikelti visą pastatą, tikrai netrūksta. Reikia tikėtis, kad „Mena meną“ pamils ne tik šakiečiai, bet ir kūrybai prijaučiantys kaimynai.
