Praėjusią savaitę „Draugo“ redakciją pasiekė anoniminis laiškas, kuriame savo skauduliais dalijasi Lepšių kaimo (Lukšių sen.) bendruomenė. Gyventojai teigia, jog „jaučiasi apmulkinti“ dėl galimybės naudotis gyvenvietėje esančia žaidimų aikštele.

Kaime prieš keletą metų susikūrė bendruomenė, kuri, anot laišką rašiusio asmens, įdeda daug pastangų, kad Lepšiuose gyvenantis jaunimas turėtų veiklos. Netoli nuo bendruomenės namų esančioje Lukšių žemės ūkio bendrovei (ŽŪB) priklausančioje teritorijoje yra vandens tvenkinys. 2013 m. susitarus su Lukšių ŽŪB, padedant visiems kaimo gyventojams ir Lukšių seniūnijai, šalimais buvo įrengta krepšinio aikštelė. Laiške teigiama, jog ši aikštelė „teikė džiaugsmą ne tik jaunimui, bet ir brandesnio amžiaus žmonėms“.

Minėtąją 5,52 ha teritoriją su visais joje esančiais pastatais praėjusiais metais išsinuomojo jaunasis ūkininkas Marius Dubickas iš Griškabūdžio.

„Tada bendruomenė apsidžiaugė, kad Lepšiai vėl atgims, plėsis infrastruktūra, atsirado vilties, kad gal pagaliau bus nutiestas asfaltas iki Lukšių miestelio, kuriame vaikai lanko mokyklą ir dauguma žmonių dirba, tada ir susisiekimo problema bus išspręsta. Bet taip pat visi sunerimo, koks likimas laukia krepšinio aikštelės ir tvenkinio“, – rašoma laiške.

Davė pažadą

Dėl šios aikštelės likimo dar metų pradžioje rajono savivaldybės mero Juozo Bertašiaus kabinete vyko pasitarimas, surengtas Lepšių bendruomenės prašymu.

Tuomet Lukšių seniūnas Vidas Cikana M. Dubicko teiravosi, ar negalima susitarti, kad vaikams nebūtų draudžiama minėtame sklype esančioje krepšinio aikštelėje ateiti pažaisti ir pasimaudyti tvenkinyje. Jaunasis ūkininkas pateikė logišką klausimą: „Viename iš pastatų bus laikomi šiaudai. Kas man atlygins žalą, jei vaikai netyčia juos padegs? Jūs prisiimtumėte atsakomybę padengti nuostolius?“

Taip pat M. Dubickas susirinkusiųjų klausė, ar jie žino nors vieną atvejį, kad prie fermų būtų rekreacinė zona ir vaikai ateitų maudytis, žaisti krepšinio.

Visgi metų pradžioje vykusiame pasitarime buvo rastas kompromisas: M. Dubickas pažadėjo, kad Lepšių gyventojams ir visiems norintiems nedraus maudytis tvenkinyje bei žaisti krepšinio aikštelėje.

Pasiūlymo nepriima

Lepšių kaimo gyventojai teigia, kad praėjus pusmečiui nuo jaunojo ūkininko žodinio pažado „jis vėl pradėjo drumsti kaimo gyvenimą“. Poelgis, dėl kurio kaimo gyventojai akivaizdžiai pyksta ant M. Dubicko, jo sprendimas į minėtąją krepšinio aikštelę atvežti šiaudų rulonus. Bendruomenės nariai teigia, kad dabar vaikams nebėra kur žaisti krepšinio.

Susisiekus su M. Dubicku šis visiškai nesistebėjo, jog redakciją pasiekė toks laiškas, mat su vietiniais gyventojais bendros kalbos rasti nepavyksta iki šiol. Ūkininkas paaiškino, kad šiaudų rulonus atvežė ir paliko ten, kur patogiausia, visgi teritorija dabar išnuomota jam. Be to, M. Dubickas ne kartą su kaimo gyventojais bandė susitarti ir teigė, kad niekam nenori nieko blogo, juo labiau nesiekia, kad čia gyvenantys vaikai prarastų galimybę žaisti krepšinį.

„Ne kartą siūliau kaimo kraštiečių bendruomenės centro pirmininkei Onai Baltrušaitienei su savo technika perkraustyti krepšinio aikštelę prie buvusios mokyklos, kur dabar renkasi bendruomenės nariai, ten juk taip pat yra vietos, vaikai leidžia laisvalaikį, vieta žaisti krepšinį būtų kaip tik. Tačiau ji su tuo nesutinka“, – komentavo M. Dubickas.

Tiek buvusios mokyklos pastatas, tiek dalis žemės, esančios prie pastato, priklauso O. Baltrušaitienei. Moteris teigė, jog M. Dubickui pasiūlius krepšinio aikštelę įrengti šioje vietoje ji nesuprato, kodėl jai priklausančioje teritorijoje krepšinio aikštelė gali būti, o M. Dubicko žemėje ne.

„Bendruomenės labui padariau tikrai daug. Nupirkau bendruomenei pastatą, jį suremontavau. Manau, tai nemažas indėlis. Tačiau stengtis turime visi, taip pat ir šis jaunas ūkininkas“, – mintimis dalijosi O. Baltrušaitienė.

O. Baltrušaitienė tikino, kad nenori su niekuo pyktis, taip pat supranta ir ūkininką, kuris nuomoja sklypą, tačiau, moters nuomone, viešasis interesas šiuo atveju pralaimėjo privačiajam. Mat dar praėjusių metų pabaigoje gyventojai kreipėsi ir į seniūniją, ir į savivaldybę su prašymu, kad dalis ploto, kurį dabar nuomoja M. Dubickas, būtų išskirta kaip rekreacinė zona, bet tuomet į prašymą atsižvelgta nebuvo. Bendruomenės pirmininkė sako, kad nenuleis rankų ir į rajono savivaldybę kreipsis dar kartą.