Vasaros metu poilsis prie vandens telkinių – puiki pramoga ir atsipalaidavimo būdas, tačiau reikia nepamiršti ir apie gresiančius pavojus, užtikrinti deramą vaikų priežiūrą ir jų saugumą.

Prie vandens telkinių esančius vaikus privalo prižiūrėti suaugusieji. Mažų vaikų negalima palikti vienų nei vonioje, nei vaikams skirtame baseinėlyje. Nelaimė gali įvykti netikėčiausiose vietose: vaikai prigerti gali praustuvėje, tualete, fontane, kibire, kūdikiams maudyti skirtoje vonelėje, prie namų esančiame griovyje, kurį užpildė lietaus vanduo.

 

Vyresnius nei ketverių metų vaikus jau būtina mokyti plaukti. Klaidinga būtų manyti, kad išmokęs plaukti vaikas vandenyje bus visiškai saugus. Mažamečiai vaikai neturi maudytis vieni, nes jie nesugeba įvertinti galimų grėsmių (vaikas per daug pavargęs, per šaltas vanduo, per toli nuo kranto, per daug reikia jėgų grįžti į krantą).

Kaip informuoja Šakių PGT Valstybinės priešgaisrinės priežiūros poskyrio viršininkas Gintaras Ščajevas, ypač nesaugu tiek vaikams, tiek suaugusiesiems maudytis nežinomame vandens telkinyje, nes neaiškus dugno nuolydis, gylis, o dugne esančios duobės, akmenys, styrančios medžių šaknys kelia didelį pavojų. Vaikus reikėtų mokyti pasirinkti maudymosi vietą, jeigu įmanoma, – arčiau gelbėjimo stoties.

Net mokančiam plaukti suaugusiam žmogui sunku įvertinti savo jėgas, o ką jau kalbėti apie vaikus, todėl jie dažnai nuplaukia per toli nuo kranto. Plaukiant reikėtų taupyti jėgas: kartais apsiversti ant nugaros ir atsipalaidavus pagulėti vandenyje. Pajutus, kad į krantą sugrįžti bus sunku, reikėtų kartkartėmis pamojuoti ranka, kad ant kranto esantys suaugusieji atkreiptų dėmesį į mažąjį plaukiką.

Maudantis upėje, netikėtai gali pagauti stipri srovė. Tokiu atveju nereikėtų eikvoti jėgų kovojant su tėkme. Jei taip atsitiko, upe reikia plaukti pasroviui, šiek tiek įstrižai, po truputį artėjant kranto link. Jei upė vingiuota, reikia plaukti upės vingio vidurio link – ten srovė yra silpnesnė.

Maudytis jūroje audros metu yra griežtai draudžiama.

Jeigu į vandenį įkrito nemokantis plaukti žmogus, viskas, ką jis gali padaryti, tai kuo ilgiau mėginti išsilaikyti vandenyje. Yra keletas išsilaikymo būdų. Pirmasis – atsigulti ant vandens, plačiai išskėtus į šonus rankas, kvėpuoti kiek įmanoma rečiau ir giliau. Antrasis – judinti kojas taip, tarsi mintumėt dviračio pedalus, o rankomis mojuoti vandenyje, perkelti ant jų dalį kūno svorio ir taip stengtis išlaikyti pusiausvyrą.

Maudantis vandenyje gali netikėtai sutraukti mėšlungis. Tokiu atveju pirmiausia reikia atsigulti ant nugaros. Jeigu mėšlungis sutraukė priekinius šlaunies raumenis, gulint ant nugaros reikia ištiesti ir patempti pėdą į priekį. Jeigu mėšlungis sutraukė nugarinius šlaunies raumenis, ištiesus koją, pėdą lenkti į save. Jeigu mėšlungis stipriai sutraukė ir skausmas didelis, koja pati neišsitiesia, ją reikia ištiesti rankomis. Galiausiai sutrauktą raumenį reikia trinti ir žnaibyti, kol pajusite, kad jis suminkštėjo. Kai mėšlungis praeina, galima plaukti į krantą.

„Draugo“ inf.