Įsibėgėjus rudeniui išauga ir laukinių gyvūnų migracija, o prasidėjus rujai, jų elgesys pasikeičia kardinaliai – praranda atsargumą ir tampa nebe tokie baikštūs. Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD), siekdama didinti eismo dalyvių saugumą keliuose bei ieškodama papildomų būdų, padedančių padidinti eismo saugumą gyvūnų migracijos metu, pradėjo bendradarbiavimą ir su šalies mokslininkais.
Vienoje iš valstybinės reikšmės krašto kelio Kaunas–Zapyškis–Šakiai atkarpų buvo išbandyta nauja informavimo apie laukinius gyvūnus kelyje įranga, kurios veikimas paremtas tamsiu paros metu sekama kelkraščio zona, kuomet, joje užfiksavus judėjimą, įjungiamas raudonos spalvos signalas, transporto priemonių vairuotojus įspėjantis apie prie važiuojamosios kelio dalies priartėjusį gyvūną. Gyvūnui pasitraukus iš išmaniuoju įrenginiu sekamos zonos, sistema dar kurį laiką praneša apie galimą pavojų.
„Po minėtos įrangos išbandymo kelyje mokslininkai ją toliau tobulina. Tolimesnis produkto vystytojo žingsnis – įrangos sertifikavimas. Valstybinės reikšmės keliai yra ypatingi statiniai, todėl jiems teisiškai keliami atitinkami reikalavimai. Kelio elementai turi būti sertifikuoti pagal nustatytas tvarkas arba turėti atitikties dokumentus“, – paklaustas, ar minėta įranga jau ir toliau veikia, atsakė LAKD Tarptautinių ryšių ir komunikacijos skyriaus vyriausiasis komunikacijos vadybininkas Saulius Jansonas pridurdamas, kad jokios techninės priemonės negarantuoja 100 proc. saugumo, todėl būtinas nuolatinis pačių vairuotojų budrumas, KET laikymasis.
Nors susidūrimams su laukiniais gyvūnais mažinti LAKD imasi priemonių: įrengia tinklo tvoras, požemines perėjas gyvūnams, varliagyvių apsaugos sistemas, tačiau pripažįsta, kad užtikrinti, jog laukiniai gyvūnai visiškai nepatektų į kelią, kadangi jie nuolat keičia buvimo vietą, – neįmanoma.
Lietuvos kelių policijos duomenimis, per pirmus šešis šių metų mėnesius Lietuvos keliuose užfiksuotas 2 tūkst. 441 techninis eismo įvykis su gyvūnais, iš jų keturiuose buvo sužeisti žmonės.
„Draugo“ inf.