Metams ritantis į pabaigą, laikraštis „Draugas“ tradiciškai skiria metų nominaciją už vienus ryškiausių, svarbiausių, aktualiausių metų pasiekimų. Šiais metais nominaciją pavadinome „Už metų ąžuolyną“ ir ją įteikėme lukšiečiui, sambūrio „Gerumo ąžuolas“ viceprezidentui Juozui Daineliui – už iniciatyvą pasodinti ąžuolyną Ukrainos karo aukoms.

Kaip dabar prisimena idėjos iniciatorius J. Dainelis, kadangi idėja buvo gera ir prasminga, tad ir darbai klostėsi lengvai, geranoriškai visi prisidėjo – nuo miškų urėdijos iki pavienių žmonių.

„Spontaniškai idėja kilo. Sėdėjom pas Adamkų, sako – būtų įdomu gal kokį ąžuolyną pasodint. Sakau – darom. Sako – ar tu imsiesi? Sakau, jeigu jūs, Ekscelencija, globėju sutinkat būti“, – apie idėjos atsiradimą pasakoja J. Dainelis.

Kaip žinia, balandžio 22 d. idėja virto kūnu – buvusiame Šilagirio girininkijos medelyne (Lekėčių sen.), greta pagrindinio kelio Šakiai–Kaunas, įprasmintas karo Ukrainoje aukų atminimas – pasodinta 3600 ąžuoliukų. Kilni ąžuolų sodinimo akcija sutraukė didžiulį būrį kraštiečių ir svečių, renginio neaplenkė ir aukščiausi šalies asmenys – Prezidentai Valdas Adamkus bei Gitanas Nausėda su pirmąja ponia Diana, Ukrainos ambasadorius Lietuvoje Petro Bešta, aplinkos ministras Simonas Gentvilas, sambūrio „Gerumo ąžuolas“ prezidentas Valdas Pacevičius, Valstybinių miškų urėdijos generalinis direktorius Valdas Kaubrė ir daugelis kitų. Renginio metu atidengtas ir didžiulis, 26 tonas sveriantis akmeninis monumentas, šalies vadovai bei kiti aukštas pareigas užimantys asmenys pasodino ir 14 vardinių ąžuoliukų.

„Sodindami medį mes tikimės, kad jis augs šimtmečius. Mes nepamatysime jo didžiausios galybės, bet ateities kartos tikrai pamatys, todėl kiekvienas pasodintas medis – tai mūsų laiškas ateičiai“, – pavasarį vykusios akcijos metu kalbėjo V. Adamkus ir vylėsi, kad pasodintas ąžuolynas taps Lietuvos puošmena, teiks pavėsį, primins istoriją ir oš vis kitoms Lietuvos kartoms.

Už gražią iniciatyvą dėkojo ir Ukrainos ambasadorius Lietuvoje P. Bešta bei kalbėjo: „Lietuviai šį karą priėmė kaip savo karą ir labai palaiko ukrainiečių tautą, padeda laimėti karą, kad Ukrainos valstybę grąžintų į tarptautinę bendruomenę. Nuo pergalės priklauso ne tik Ukrainos, bet viso pasaulio demokratinės bendruomenės ateitis.“

„Manau, viskas su tuo ąžuolynu bus gerai“, – sako J. Dainelis ir rodo nuotrauką su naujai suprojektuota metaline lenta, kuri ąžuolyne turėtų būti įrengta jau artimiausiu metu.

Beje, „Gerumo ąžuolas“ tokio dydžio ąžuolyną jau yra pasodinęs 2010 m. Šilininkų miške (Slavikų sen.), jis skirtas paminėti 600-ąsias Žalgirio mūšio metines, taip pat yra įkūręs bendrą ąžuolyną su Lenkija Kalvarijos savivaldybėje.

„Artimiausiu metu nusimato dar vienas ąžuolyno sodinimas, o ateity ir dar vienas, yra dvi puikios vietos“, – ateities planais dalijasi J. Dainelis.

Klausantis J. Dainelio, kyla natūralus klausimas, iš kur jis semiasi idėjų bei jėgų joms įgyvendinti, nes veiklos – nors vežimu vežk. Tiesa, verslą perleidęs sūnui, bet vadovauja Šakių krašto vietos veiklos grupei, aktyviai medžioja, dalyvauja visuomeninėje veikloje.

„Žemyn visada spėsi nusirist, į pakalnę lengviau“, – nedaugžodžiauja J. Dainelis ir sako, kad jam patinka būti užsiėmusiam, patinka būti tarp žmonių, tad ir energijos, rodos, savaime atsiranda, o ir būdas ne toks, kad sėdėtų vienoje vietoje. O ir žmona Julija visad šalia, palaiko bei tik puse lūpų prasitaria, kad galbūt tempą vyras galėtų mažinti.

Tad šių eilučių autorė, įteikdama kraštietės keramikės Eglės Tyzenhaus sukurtą darbą-nominaciją, J. Daineliui dėkojo už iniciatyvą, parodytą pavyzdį ir priminimą, kad karas tebevyksta, o mes galime ir turime susitelkti. Svarbiausia, kad būtų taikus dangus ir Ukraina, kovojanti už mūsų visų laisvę, nugalėtų agresorių.