VšĮ „Namai visiems“ socialinėje srityje dirbančius, bendruomeninių, nevyriausybinių organizacijų atstovus, savanorius, senjorus pakvietė į diskusiją apie skurdo mažinimą, kokia yra skurdo ir socialinės atskirties situacija Lietuvoje ir Europos Sąjungoje bei koks valstybės institucijų vaidmuo ir kaip prie skurdo mažinimo gali prisidėti patys piliečiai.
Kaip renginio pradžioje kalbėjo „Namai visiems“ vadovė Giedrė Šedbarienė, ši diskusija – tai jų vykdomo projekto „Pasiekti nepasiekiamą“ viena iš veiklų.
Savo įžvalgomis apie valstybės institucijų ir piliečių vaidmenį mažinant skurdą ir socialinę atskirtį pasidalino Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo direktorė Aistė Adomavičienė. Ji minėjo, kad šalyje skurdą patiria apie 20 proc. gyventojų, socialinę pašalpą gauna apie 2–3 proc. Lietuvos žmonių, maksimali socialinė pašalpa vienam asmeniui per mėnesį siekia apie 250 eurų, minimalus vartojimo poreikių dydis yra 450 eurų.
Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo direktorė Aistė Adomavičienė. D. Pavalkio nuotr.
Į pokalbį įsiterpusi Šakių savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja Daiva Pilypaitytė sakė, kad nuo šių metų auga maisto, vaistų kainos, energetika, o socialinės pašalpos skaičiuojamos iš paskutinių trijų mėnesių, tad, vedėjos teigimu, pašalpų gavėjų skaičius šiemet gali padidėti.
Pasak A. Adomavičienės, skurdo riziką patiria kas penktas Lietuvos gyventojas, maždaug tiek, kiek Vilniuje gyvena žmonių. Tiesa, ji informavo, kad susitikime duomenys ne patys naujausi, o pateikti už 2022–2023m. Pasak viešnios, skurdo rizikos riba Lietuvoje laikoma 564 eurai per mėnesį vienam gyvenančiam asmeniui ir 1185 eurai – šeimai (susidedančiai iš dviejų suaugusiųjų ir dviejų vaikų iki 14 metų amžiaus).
„Skurdas žaloja ir pačią visuomenę: žmonės nesijaučia, kad gyvena socialiai teisingoje visuomenėje. Žmonių, gyvenančių skurde, fizinė ir psichologinė sveikata yra ženkliai blogesnė, didėja rizika nusikalstamumui, nes žmonės, neturėdami iš ko gyventi, kažkaip bando verstis ir dažnai neteisėtu keliu“, – teigia A. Adomavičienė.
D. Pavalkio nuotr.
Pasižiūrėjus, kaip kito skurdo rizikos lygis Lietuvoje nuo 2007 m. iki 2023 m., matosi, kad visą laiką sukasi apie tuos 20 proc., vadinasi, sako viešnia, skurdo mažinimo srityje nepadaryta jokia pažanga.
Deja, palyginus su Europos Sąjungos šalimis, esame vieni labiausiai skurstančiųjų: vidurkis 16,2 proc., tai su savo 20 proc. lygiuojamės su tokiomis šalimis kaip Rumunija, Estija. Geriausiai su skurdo rizika susitvarko Čekija, Danija, Suomija.
Didžiausias skurdo rizikos lygis yra 65-erių metų ir vyresnių asmenų amžiaus grupėje, dažniau su skurdu susiduria moterys. Vaikų iki 18 m. skurdo rizikos lygis sudarė 15 proc. Labiausiai su skurdo rizika susiduria pensininkai, taip pat vieni gyvenantys asmenys.
„Taip pat didelis vienišų tėvų skurdas, dažniausiai mamų. Ypač besiskiriančių šeimų. Tiesa, mums, kaip valstybei, pavyko sumažinti vaikų iki 18 m. skurdą – prisidėjo vaiko pinigai, kylanti minimali alga ir kita“, – įsitikinusi A. Adomavičienė. 
D. Pavalkio nuotr.
Kalbėdama apie socialines pašalpas, D. Pilypaitytė paminėjo, kad jos skyrimas priklauso nuo daug faktorių.
„Pirmiausiai yra įvertinamas žmogaus turimas turtas. Jeigu yra paveldėjęs pastatus, žemę, tuomet negali gauti socialinės pašalpos. Manau, tas įvertinimas nėra teisingas, tas namas nei tos ekonominės klasės kažkokios turi. Dėl to turto įvertinimo žmogui darosi sunku gauti ir kuro kompensacijas. Bet darome išimtis žmonėms“, – kalbėjo D. Pilypaitytė.
„Žmonės lūšnelėse gyvena, akivaizdu, kad reikia jiems pagalbos. Bet jie negauna socialinės pašalpos, nes turi turto. Ir tas žmogus to namo neatnaujina, nes neturi pinigų nei dažams, nei kitoms statybinėms medžiagoms ar pasisamdyti žmogų, kad remontus atliktų. Jis džiaugiasi, kad gali valgyti nusipirkti. Ir vaikai ne visada gali padėti“, – kalbėjo „Maisto banko“ atiduotuvės Šakiuose koordinatorė Audra Atažanovienė.
Dėl ko atsiranda skurdas? Įvardijamos tokios priežastys: žemos pajamos, darbų stoka, socialiai neteisinga mokesčių sistema, viešojo transporto stoka, įsiskolinimai ir kitos.
„Manau, dar ir nepasitikėjimas savimi. Maža žmogaus savivertė“, – kalbėjo A. Atažanovienė. 
„Maisto banko“ atiduotuvės Šakiuose koordinatorė Audra Atažanovienė (centre) įsitikinusi, kad žema savivertė žmonėms trukdo įsidarbinti, priimti sprendimus, tokie žmonės nemoka paprašyti pagalbos. D. Pavalkio nuotr.
G. Šedbarienė kalbėjo apie žmones, turinčius priklausomybių, kurios gali būti viena iš skurdo atsiradimo priežasčių: „Dažnai tokį žmogų nurašom, užklijuoji etiketę, jei vartoja, pavyzdžiui, alkoholį.“
„Tačiau su tokiais žmonėmis, kurie lankosi mūsų įstaigoje, mes sutariam. Ir eina paprašomi malkų kapoti. Jie būna kūrybingi ir labai darbštūs. Tik reikia jiems pagalbos“, – kalbėjo G. Šedbarienė.
Pasak A. Adomavičienės, didelį poveikį skurstantiems turi ir infliacija. Viena didžiausių, beveik 19 proc., buvo 2022 m. Apklausų duomenimis, tuomet 11 proc. Lietuvos gyventojų neturėjo galimybės visavertiškai maitintis. Pernai apie 30 proc. gyventojų, kurių pajamos nesiekė 500 eurų, trūko pinigų maistui.
„Turime didelę Lietuvoje pajamų nelygybę, o to priežastys – socialinio teisingumo neužtikrinanti mokesčių sistema, regioniniai skirtumai. Todėl dėl pajamų nelygybės lėtėja ekonomikos augimas, didėja socialinė įtampa“, – kalbėjo A. Adomavičienė ir pažymėjo, kad dėl tos nelygybės neretai žmonės jaučia pyktį, mažiau pasitiki valstybe.
Vėliau diskutuota, koks valstybės, ES institucijų, pačių piliečių vaidmuo mažinant skurdą ir socialinę atskirtį.
Ingrida iš Šakių:
