Atlikdami erdvinį geologinį kartografavimą 741,4 km² plote Šakių rajone, Lietuvos geologijos tarnybos specialistai užfiksavo įdomių faktų: senųjų ledynų paliktus griovius, ledo tirpsmo suformuotas įgriuvas, prieledyninio ežero paliktas lygumas, vėjų supustytas kopas, rašoma Lietuvos geologijos tarnybos pranešime žiniasklaidai.
Kaip skelbiama pranešime, šie duomenys atskleidžia sudėtingą geologinę krašto raidą ir yra svarbūs vertinant nuogulų storymės sandarą, požeminio vandens pasiskirstymą, rengiant statybų planavimo dokumentus ar ieškant naudingųjų iškasenų telkinių. Kartografuojant sudaryti valstybiniai 1:50 000 mastelio žemėlapiai, kur atsispindi paviršių sudarančių nuogulų ir nuosėdų išplitimas, amžius, kilmė ir litologinė sudėtis. Geomorfologiniame žemėlapyje pavaizduota Šakių ploto reljefo kilmė ir morfologija, o litomorfogenetinio rajonavimo žemėlapyje – litomorfogenetiniai rajonai ir mikrorajonai.
Geologinių lauko darbų metu rankiniu grąžtu išgręžta ir aprašyta 850 stebėjimo taškų ir prakasų (iki 1,2 m gylio), paimti 187 ėminiai granuliometriniams tyrimams.
Sintautų ir Lukšių apylinkėse aptikti ledyno tirpsmo vandenų išgraužti paleoįrėžiai, giliausi – iki 70 m santykinio gylio (jų padas slūgso 120 m žemiau dabartinio jūros vandens lygio). Šie paleoįrėžiai susiformavo ledyno transgresyvios fazės metu, kai poledyninis ledo tirpsmo vanduo išgrauždavo po ledynu slūgsančiose nuosėdinėse uolienose tunelius, kuriais ir ištekėdavo iš po ledyno. Kadangi Šakių ploto pokvartero paviršiuje slūgso santykinai minkštos kreidos sistemos nuogulos (kreida, mergelis, aleuritas ir kt.), lengvai pasiduodančios tiek egzaracijai, tiek erozijai, todėl ir paleoįrėžių šiame plote apstu, nors dabartiniame žemės paviršiuje jų nepamatysi. Visi paleoįrėžiai slypi po vidurinio pleistoceno Medininkų ledynmečiu suklotomis nuogulomis. Identifikuoti glaciokarstiniai įdubimai – įgriuvos, susiformavusios tirpstant įšalusiems ledo luistams po nuosėdų sluoksniu. Tokios nedidelės įdubos dažnos visoje Šakių limnoglacialinėje lygumoje, ypač Sudargo apylinkėse. Jos leidžia rekonstruoti buvusių ledo luistų buvimo zonas, todėl yra svarbios atkuriant ledyno atsitraukimo eigą. Be to, glaciokarstiniai įdubimai dažnai užsipildo ežerinėmis arba pelkinėmis nuosėdomis, todėl tai potencialios sapropelio ar durpių kaupimosi vietos. Reljefo pasakojimas apie buvusį ežerą.
Dabartinės Šakių lygumos – tai buvusio prieledyninio ežero dugnas, susiformavęs, kai tirpstantis ledyno vanduo kaupėsi ledyno papėdėje sudarydamas milžinišką patvenktinį baseiną. Šio vandeniui nutekėjus, liko molingos ir smėlingos lygumos, šiaurės rytų – pietvakarių kryptimi palaipsniui žemėjančios nuo 56 m iki 20 m absoliutaus aukščio.
Geologinio kartografavimo metu surinkta informacija leidžia atsekti buvusio ežero ribas ir suprasti, kaip formavosi dabartinis reljefas, kaupėsi nuosėdų sluoksniai. Tokie duomenys svarbūs statybų planavimui, požeminio vandens tyrimams ir kraštovaizdžio raidos analizėms.
Eoliniai dariniai kartografuoti Sudargo, Šilininkų, Baltkojų miškuose, Šile ir kt. Šios žemyninės kopos, supustytos senkant ledyniniam ežerui iškilusiose salose ar paties ežero buvusioje pakrantėje, retai kur aukštesnės nei 3–6 m, bet puikiai matomos vietovėje.
Geomorfologiniame žemėlapyje geologai atkūrė pradinį reljefą, buvusį iki melioracijos – vingiuotas upelių vagas, natūralius duburius bei vietomis išlikusius fliuvioglacialinius keimus ir ozus. Tokie reljefo bruožai ypač pastebimi Sudargo ir Pervazninkų apylinkėse.
Prieš pradėdami lauko darbus, geologai atsivertė unikalų kraštovaizdžio, kurio nebėra, albumą – senas aeronuotraukas, darytas 1951, 1960, 1961, 1971 ir 1976 metais. Jose – dar nenumelioruoti upeliai, natūralūs slėniai, nesulygintas ir neperkastas reljefas. Kitas pasiruošimo etapas – ankstesniais metais atliktų geologinių tyrimų apžvalga ir įvertinimas. LGT fonde sukaupta daugybė geologinių tyrimų aprašų ir rezultatų: nuo 1942 m. atliktų Šakių molyno tyrinėjimo darbų ar Marijampolės, Vilkaviškio ir Šakių apskr. vasaros pradinių žvalgomųjų darbų apyskaitų iki 2022 m. inžinerinių geologinių tyrimų ataskaitų statomų vėjo jėgainių pamatams ir infrastruktūrai.
Ramūnas iš Šakių:
