Ambicingi planai Gelgaudiškyje – siekiant ir Klaipėdos jūrų uosto partnerystės

Susitikimas neapsiribojo tik planų pristatymu mero darbo kabinete, nes po to Klaipėdos jūrų uosto delegacija kartu su savivaldybės vadovais gyvai apžiūrėjo numatytą teritoriją, ją vertino verslo ir kitais požiūriais bei sutarė, kad sėkmingas projektas galėtų būti svarbus ne tik rajonui, bet ir visai Lietuvai. R. Visockytės nuotr.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija jau kitos savaitės pabaigoje su Jurbarko savivaldybe pasirašys sutartį dėl krantinės nuomos, tad, kaip sakoma, nuo žodžių bus pereita prie konkrečių darbų ir investicijų. Mūsų krašte kol kas viskas ribojasi žodžiais ir gana grandioziniais planais, tačiau antradienį Šakiuose viešėjęs Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas su komanda neatmestų plėtros galimybių ir šiame Nemuno krante, netgi ketinama pasirašyti memorandumą.

Jei į kaimyninį Jurbarką Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija koją jau įkėlė, tai Gelgaudiškis, pripažino A. Latakas, nei jam, nei jo komandai nėra žinoma vietovė. Užtat antradienį mero Raimondo Januševičiaus kabinete vykusio susitikimo tikslas ir buvo skirtas šioms spragoms užpildyti. Tad prie pristatymo perėjęs meras iškart pabrėžė: „tikslas – kad kairiajame krante, Gelgaudiškyje, atsirastų uostas“. Šio tikslo link mažais žingsneliais einama.

„Rajone turime 71 km vandens kelio Nemunu, tad to neišnaudoti žalinga tiek mūsų rajonui, tiek visai apskričiai“, – pažymėjo R. Januševičius ir teigė strategiją brėžiantis bent jau dešimtmečiui.

uostas gelgaudiskyje susitikimas3D. Pavalkio nuotr.

Tiesa, reikia atsižvelgti į aplinkosaugos reikalavimus, nes teritorija priklauso Panemunių regioniniam parkui bei „Natura 2000“ saugomų teritorijų tinklui. Būtent tai, sutiko meras, labiausiai ir riboja planus, bet šiuo požiūriu žingsniai irgi daromi.

„Siekiame, prašome, deriname, kad Gelgaudiškyje esantis 43 ha plotas būtų išimtas iš tos teritorijos arba būtų priimti mums palankūs sprendimai. Juolab kad tai yra tos apsauginės teritorijos pakraštys“, – užmojus dėstė R. Januševičius, pridūręs, kad šiuo metu kaip tik vyksta Panemunių regioninio parko plano koregavimas ir tokios progos jis neketinąs praleisti.

Kiek realu tokį tikslą pasiekti ir atsisakyti saugomos teritorijos statuso, svarstė bei retoriškai teiravosi ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius, sutikęs, kad tai išties ambicinga, imlu laikui, bet meras tvirtino, kad tikslą pasiekti jis užsimojęs.

uostas gelgaudiskyje susitikimas2Rajono meras Raimondas Januševičius bei vicemeras Egidijus Peleckis (dešinėje) svečiams pristatė planus Gelgaudiškyje turėti ne tik keleivinį, bet ir pramoninį uostą, paminėjo jau veikiančias prieplaukas Sudarge ir Gelgaudiškyje bei pabrėžė, kad visais įmanomais būdais sieks vandens infrastruktūros plėtros rajone. D. Pavalkio nuotr.

R. Januševičius svečiams toliau detaliai dėstė apie siekį Gelgaudiškyje įkurti keleivinį-pramoninį uostą bei infrastruktūrą pritaikyti turizmui ir poilsiui, įrengti keltą tarp Gelgaudiškio ir Šilinės, tai yra maždaug 100 metrų krantinę, lėšas pritraukiant per regioninę plėtrą, bei planą būtent čia turėti pramoninį uostą su prieplauka krovininiams laivams ir mažiems laiveliams.

Merą papildydamas vicemeras Egidijus Peleckis pristatė, kad preliminariais skaičiavimais vandens linijos atsiradimu suinteresuoti žemės ūkio subjektai bei stiprias pozicijas turinti UAB „Gelgaudiškio gelžbetonis“ per metus galėtų gabenti per 550 tūkst. tonų krovinių.

„Tačiau noriu pažymėti, kad tai tik preliminarūs skaičiai“, – sakė vicemeras ir kartu su meru vardijo, kad nors daug namų darbų dar laukia, dalis jų jau padaryta – yra topografiniai, batimetriniai matavimai, galimybių vertinimas, išorinės prieplaukos projektiniai pasiūlymai, džiaugėsi ir Vidaus vandens kelių direkcijos suinteresuotumu bei skatinimu nesustoti.

Beje, 43 ha nesuformuotame sklype yra ir nebaigtas eksploatuoti žvyro karjeras. Remdamiesi Geologijos tarnybos ataskaita, rajono vadovai informavo, kad nustatyta, jog karjere galėtų būti apie 500 kub. m žvyro. Pirmiausiai jį reikės baigti eksploatuoti, o paskui teritorija būtų rekultivuojama.

latakas aKlaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas teigė, jog sveikintina, kad galvojama apie tokio lygio projektus, ir patikino, kad rajonas gali tikėtis ir jo vadovaujamo uosto partnerystės. D. Pavalkio nuotr.

„Iš vienos pusės tai problema, iš kitos pusės – galimos lėšos“, – aplinkybę dėl karjero vertino meras ir skaidrėse svečiams rodė toje teritorijoje einančius kelius, planuojamą asfaltą, maždaug 300 metrų kanalą, kurį būtų galima gilinti. Pažymėta detalė, kad numatomas uostas planuojamas ir kaip svarbus krašto gynybos objektas.

Beje, po oficialaus susitikimo mero kabinete savivaldybės ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos delegacijos gyvai apžiūrėjo teritoriją Gelgaudiškyje, tačiau klausydamas pristatymo A. Latakas sveikino, jog mąstoma apie tokio lygio projektus, pagyrė už jau nuveiktus darbus, bet nekart pabrėžė, kad jiems reikia laiko, jie brangūs ir finansiškai.

Meras vylėsi, kad dar labiau išsigryninant viziją ir dėliojant planus būtent Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija ir galėtų būti tas patariantis, konsultuojantis ir dar tvirčiau strategiją padedantis brėžti partneris.

uostas gelgaudiskyje susitikimas4D. Pavalkio nuotr.

„Ko gero, turėtume pasirašyti memorandumą ir pasidėliotume, įsivertintume teritorijos, teisiniu, verslo požiūriu“, – reziumavo A. Latakas, pabrėžęs ir tai, kad vienas iš aspektų bus jau numatomi darbai Jurbarke, nes konkurencijos kurti nesiekiama.

Be to, natūralu, kad prieš plečiantis ir imantis naujų projektų turi būti paskaičiuotas ir įvertintas atsiperkamumas, nes nėra taip, kad daroma tik dėl darymo. Tad sukirtus rankomis sutarta, jog savivaldybė ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija nuo šiol bendradarbiaus aktyviau.

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Didėjanti imigracija Lietuvai nauda ar iššūkis?

klausimelis 06 02Ramūnas iš Šakių:

Matau ir naudą, ir iššūkį, o surasti tą aukso viduriuką nėra lengva. Kaip darbdavys vertinu teigiamai. Verslui reikia dirbančių, nesutinku su tais, kurie verkia, kad atvykėliai atima darbus – nebent iš tinginio. Kaip pilietis, manau, kad masinės imigracijos reikėtų vengti. Čia jau prasideda iššūkiai. Daug priklauso nuo tautybės, mentaliteto, tikėjimo. Pavyzdžiui, ukrainiečiai bėga nuo karo, čia kita situacija. O dėl kitų...Nežinau, kaip suderinti kvotas ir kur nubrėžti ribą...

klausimelis 06 02 2

Paulius iš Lukšių:

Man asmeniškai nelabai patinka – matau čia daugiau iššūkių nei naudos. Aišku, kaip darbdaviui ar ūkininkui pigi darbo jėga lyg ir tiktų, bet kaip piliečiui, galvojant apie savo vaikų ateitį, nesinorėtų, kad jie čia leistų šaknis. Atvykstantys dėl darbo neleidžia vietiniams pasikelti algų ar sąlygų. Matosi ir Europoje kas darosi – pavyzdžiai neįkvepiantys. Nepatinka, kad jie nesimoko kalbos. Manau, kad imigrantų kvotas reiktų ne didinti, o mažinti. 

europos pulsas350px

 
nuoma350px 
 
 BY GPM 350px
 
pasisupkiva drauge 350px
 
sms
tu esi 350px

lt72 3
Mes vertiname jūsų privatumą
Mes naudojame slapukus. Kai kurie iš jų yra būtini svetainės veikimui, o kiti padeda mums tobulinti šią svetainę ir jūsų naršymo patirtį (stebėjimo slapukai). Galite patys nuspręsti, ar norite leisti slapukus, ar ne. Atkreipkite dėmesį, kad juos atmetę negalėsite naudotis visomis svetainės funkcijomis.