Užuot susitelkus dėl rajono, savivaldybė šokdinama skundais

Per dvejus metus meras Raimondas Januševičius prikaupė du segtuvus dokumentų, iliustruojančių, kaip pats sako, „skundų maratoną“. Nesiliaujantys kaltinimai ir būtinybė juos paneigti atitraukia nuo darbų, sekina emociškai. D. Pavalkio nuotr.

Ant Šakių rajono mero Raimondo Januševičiaus darbo stalo – du solidūs segtuvai, kuriuose kaupiami prieš jį nukreipti skundai, kontrolės bei teisės institucijoms adresuoti paklausimai, susirašinėjimai, atsakymai. Po praėjusią savaitę paskelbtų Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) tyrimo išvadų, tikėtina, nemaža jų dalis keliaus į archyvą. Iš trylikos tirtų atvejų etikos sargams užkliuvo tik vienas, tačiau ir šį meras žada skųsti. Tokios galimybės neatmeta ir kreipimąsi į VTEK inicijavęs opozicijos lyderis Edgaras Pilypaitis. „Tuščiai švaistomas laikas, užuot susitelkus dirbti rajono labui”, – sako R. Januševičius, apgailestaudamas, kad „skundų maratono“ pabaigos nė nematyti.

Etikos sargai konstatavo, kad dalyvaudamas priimant sprendimus, susijusius su jūsų žmonos vadovaujama Cirko mokykla, įstatymo nepažeidėte, tačiau vertindamas Šakių kultūros centro direktoriaus, žmonos vadovo, veiklą viešuosius ir privačius interesus supainiojote. Taigi dvylikoje tirtų epizodų esate nekaltas, galimai paslydote tik dėl vieno. Kaip vertinate tokį sprendimą?

Svarstau, nors oficialaus VTEK laiško dar nesu gavęs, kad sprendimą greičiausiai skųsime. Jau dabar, net nesusipažinus išsamiau, kyla retorinis klausimas: jeigu negaliu vertinti kultūros centro direktoriaus, kaip man tada elgtis su mokyklos, kurioje mokosi mano dukra, vadovu? Galbūt, vertindamas direktorių, darysiu įtaką dukters pažymiams? Taip galime nueiti iki absurdų. Įdomu, ką apie tai mano etikos sargai.

Tačiau apskritai VTEK sprendimas nudžiugino – išgalvoti kaltinimai, esą nuolat pažeidinėjau įstatymus, subliuško. Su žmona kalbame, kad priešingu atveju būtų tekę skirtis, kitaip negalėčiau eiti mero pareigų. Negalėčiau nei teikti, nei pasirašyti jokių su biudžetu susijusių sprendimų, nes žmona vadovauja kultūros centro padaliniui, be to, turiu garbaus amžiaus mamą, kuri galbūt naudosis kokia nors socialine paslauga. Žinoma, šaržuoju, bet iš tiesų nebūtų likę jokių galimybių dirbti savo tiesioginį darbą.

Kiekvienas iš kaltinimų – absurdiškas. Pasirodo, net kultūros centro saulės elektrinės finansavimas reiškia mano sutuoktinės privačių interesų tenkinimą... Štai iki ko nuėjo E. Pilypaitis...

Jei būtų pritarta tokiems opozicijos lyderio išvedžiojimams, visi 60-ies savivaldybių merai liktų tik kalbų sakytojai, negalėtų net padėkos įteikti, nes galimai per kokį penktą asmenį supainiotų interesus – iš esmės liktų bedančiai. Tokia teisinė praktika būtų pavojinga, turint omeny, kad šiandien ne vien savivaldoje, bet ir nacionaliniu lygiu trūksta lyderystės, visi vengia prisiimti atsakomybę, nes už bent kokią iniciatyvą gali būti sutryptas, sumenkintas, apipintas iš piršto laužtomis regimybėmis.

Tad galiu tik pasakyti, kad sprendimu džiaugiuosi: buvau kaltinamas Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymą pažeidęs trylika kartų – VTEK interesų konflikto regimybę įžvelgė dėl vieno atvejo. Taip pat džiaugiuosi ir tuo, kad tyrimas jau baigtas.

Kiek truko tyrimas?

VTEK šį tyrimą pradėjo lygiai prieš metus. Bet ir iki tol, nuo pat 2023-iųjų, kai laimėjau rinkimus, buvau skundžiamas VTEK, Vyriausiajai rinkimų komisijai, teisėsaugai... Savivaldybė taip pat nuolat skundžiama.

Va, šie du stori segtuvai – tai skundai, susirašinėjimai, aiškinimai, atsakymai. Ir tam nematyti pabaigos: opozicijos lyderis teikia vis naujus paklausimus, pareiškimus, reikalavimus, gavęs atsakymus su jais nesutinka, reikalauja naujų... Vienu metu man adresuotų paklausimų buvo tiek daug, kad jie buvo tiesiog numeruojami: paklausimas Nr. 1, paklausimas Nr. 2 ir taip toliau. Matyt, tam, kad pats paklausėjas tarp jų nesusipainiotų.

Į visą tą srautą turime reaguoti, atsakyti, parengti dokumentus. Tiesiog gaila administracijos darbuotojų laiko. Tuščiai švaistomas laikas, užuot susitelkus darbti rajono labui. Ypač dabar, kai visi gyvename tokiomis sudėtingomis aplinkybėmis, patiriame išorines grėsmes.

Gaila ir savų finansų. Kadangi esu skundžiamas ir asmeniškai, ne visuomet turiu galimybių atsakyti institucijoms, tenka kreiptis į teisininkus – sąskaitas apmoku savomis lėšomis. Beje, ir dėl pastarojo VTEK tyrimo. Tų skundų daugybė, vis bandoma traukti senus skeletus. Net 2023 metų pabaigoje buvau skundžiamas kaip buvęs kultūros centro direktorius, buvo apklausiama ir tuometė mano pavaduotoja. Nesibaigiantis skundų ir kaltinimų maratonas.

janusevicius vtek2D. Pavalkio nuotr.

Kiek tuose dviejuose segtuvuose yra pagrįstų skundų, nustatytų pažeidimų?

Nė vieno.

Pasirinktas nuolatinis skundimas, pagalių kaišiojimas į ratus – tik taip galėčiau pavadinti visų šių veiksmų tikslus. E. Pilypaitis tebegyvena pralaimėtų rinkimų nuoskauda. Vis susimąstau, iš kur pas tą žmogutį tiek pykčio, neapykantos. Ir negaliu suprasti, kaip aukščiausių tyrumo standartų reikalaujant iš kitų, pamirštama sau juos prisitaikyti. Kad ir ta opozicijos lyderio istorija, kai pralaimėjęs mero rinkimus jis išsinešė savivaldybei priklausantį mobilųjį telefoną. Baudžiamosios atsakomybės išvengta pasiaiškinant žmogiška klaida. Bet aš ta „žmogiška klaida“ netikiu.

Nepaisant to, kad tas prieš mane nukreiptas puolimas niekuo nepagrįstas, prisipažinsiu, visiškai ramus negaliu išlikti. Tokie dalykai emociškai sekina, atima jėgų. Matau, kad ne tik man. Prisimenu prieš keletą mėnesių vykusį tarybos posėdį, kuriame opozicijos lyderis negalėjo dalyvauti. Posėdis, kuriame, be abejo, dalyvavo kiti opozicijos atstovai, buvo darbingas, konstruktyvus. Esu tikras, kad visi tą pastebėjo. Tik gaila, kad tai buvo vienintelis toks posėdis šioje kadencijoje.

Teiraujamės ir pačio opozicijos lyderio Edgaro Pilypaičio nuomonės, o kaip gi jis vertina VTEK sprendimą ir situaciją?

Viešojoje erdvėje mačiau paskelbtą pranešimą spaudai, bet paties VTEK sprendimo bei jo motyvų dar nesu gavęs. Man būtų įdomu pasižiūrėti tiriamąją ir motyvacinę sprendimo dalį. Iš VTEK praktikos žinau atvejų, kai, priimant sprendimus dėl kitų politikų, jie netgi dėl neteisingo nusišalinimo buvo pripažinti pažeidę įstatymą. Kokie motyvai buvo pritaikyti šiuo atveju, aš nežinau. Kokie motyvai buvo pateikti mero ir kaip jie buvo įvertinti komisijoje, šiandien galime tik spėlioti.

Pagal visą mūsų teisės akrobatiką, aš suprantu, kad pats sprendimas dar gali būti skundžiamas tiek vienos, tiek kitos pusės. Gal ir pats meras skųstų dėl tos konstatuojamosios dalies, kad jis ne viską suvaldė. Dėl vadovo vertinimo kaip tik galvojau, kad tai yra slidžioji dalis, ir nesitikėjau būtent tokio sprendimo.

O kitais atvejais, kur, pavyzdžiui, buvo teikti projektai, remiantis analogijomis, – akivaizdus įstatymo pažeidimas. Atsiminkim, kaip kažkada Aurelijus Veryga, tuometis sveikatos apsaugos ministras, buvo nubaustas už tai, kad pasirašė europinio projekto pinigų skyrimą klinikoms, kurių viename skyriuje dirbo jo žmona. VTEK šiuo atveju pasisakė gana kategoriškai.

VTEK yra ikiteisminį tyrimą atliekanti institucija, todėl ji turėtų vadovautis teisinėmis analogijomis ir prieš tai buvusiais sprendimais. Ji negali įnešti naujo teisinio interpretavimo. Ar tai buvo šiuo atveju? Kol nesu susipažinęs su motyvais, negaliu to pasakyti. Aiškumo šioje situacijoje labai trūksta.

Esmė yra ne skundai, ne satisfakcija, bet kad mes vienodai suprastume taisykles. Čia kaip raudonas šviesoforo signalas: ar jam degant galima važiuoti tik kai kuriems, pavyzdžiui, kurie labai skuba? Jeigu tai ne greitosios pagalbos, ugniagesių ar policijos automobilis, suvokiame, kad prie raudono signalo stojame visi, nesvarbu, ar vaiką vežame į ligoninę, ar namuose kažkas atsitiko. Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymas atlieka lygiai tą pačią funkciją – mes visi turime žinoti taisykles ir jomis vadovautis.

Tad taškas dar nepadėtas. Kadangi VTEK sprendimas kelia abejonių abiem pusėms, istorijos tęsinys, tikėtina, neišvengiamas.

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Didėjanti imigracija Lietuvai nauda ar iššūkis?

klausimelis 06 02Ramūnas iš Šakių:

Matau ir naudą, ir iššūkį, o surasti tą aukso viduriuką nėra lengva. Kaip darbdavys vertinu teigiamai. Verslui reikia dirbančių, nesutinku su tais, kurie verkia, kad atvykėliai atima darbus – nebent iš tinginio. Kaip pilietis, manau, kad masinės imigracijos reikėtų vengti. Čia jau prasideda iššūkiai. Daug priklauso nuo tautybės, mentaliteto, tikėjimo. Pavyzdžiui, ukrainiečiai bėga nuo karo, čia kita situacija. O dėl kitų...Nežinau, kaip suderinti kvotas ir kur nubrėžti ribą...

klausimelis 06 02 2

Paulius iš Lukšių:

Man asmeniškai nelabai patinka – matau čia daugiau iššūkių nei naudos. Aišku, kaip darbdaviui ar ūkininkui pigi darbo jėga lyg ir tiktų, bet kaip piliečiui, galvojant apie savo vaikų ateitį, nesinorėtų, kad jie čia leistų šaknis. Atvykstantys dėl darbo neleidžia vietiniams pasikelti algų ar sąlygų. Matosi ir Europoje kas darosi – pavyzdžiai neįkvepiantys. Nepatinka, kad jie nesimoko kalbos. Manau, kad imigrantų kvotas reiktų ne didinti, o mažinti. 

europos pulsas350px

 
nuoma350px 
 
 BY GPM 350px
 
pasisupkiva drauge 350px
 
sms
tu esi 350px

lt72 3