Rugpjūčio 13 d. Nacionalinis skurdo mažinimo organizacijų tinklas (NSMOT) kartu su Šakių rajono savivaldybės Nevyriausybinių organizacijų (NVO) taryba pakvietė į apskritojo stalo diskusiją, kurios metu buvo pristatytos Skurdo patirtį turinčių žmonių įtraukimo į socialinės politikos formavimą gairės. Šakiečiams kilo klausimų dėl konkretaus NVO tarybos prisidėjimo prie skurdo mažinimo, tačiau idėjai pritarė ir pateikė naudingų pasiūlymų bei patarimų.
Susitikimo organizatorė, Šakių rajono savivaldybės Nevyriausybinių organizacijų tarybos pirmininkė, VšĮ „Namai visiems“ vadovė Giedrė Šedbarienė priminė, kad Nacionalinis skurdo mažinimo organizacijų tinklas vienija ir stiprina 68 tinklui priklausančias Lietuvos nevyriausybines organizacijas, kovojančias su skurdu ir socialine atskirtimi. Šakiuose tinklo nariai yra tik „Maisto bankas“.
Skurdžiai gyvenančių asmenų padėtis šalyje, deja, negerėja. Valstybės duomenų agentūros duomenimis, pernai apie 620 tūkst. šalies gyventojų gyveno žemiau skurdo ribos, o skurdo rizikos lygis per metus padidėjo dar beveik 1 proc. – iki 21,5 proc.
Kaip teigė G. Šedbarienė, būtinas visų institucijų susitelkimas. Dar birželį Vyriausybės rūmuose vykusioje apskrito stalo diskusijoje NSMOT pristatė Skurdo patirtį turinčių žmonių įtraukimo į socialinės politikos formavimą gaires. Siekiama, kad skurdą patiriantys asmenys, kaip lygiaverčiai partneriai, dalyvautų priimant sprendimus.
„Šį modelį pristatome savivaldybėse, jeigu jis bus patvirtintas, savivaldybės turės taip pat tam tikrą vaidmenį – asmenų, patiriančių skurdą, suradimas, darbo grupių sudarymas ir kita“, – kalbėjo prie šių gairių kūrimo prisidėjusi NSMOT valdybos narė G. Šedbarienė.
Šakių savivaldybės, NVO, socialinių įstaigų, bendruomenių atstovams šias gaires praėjusią savaitę pristatė NSMOT regioninis koordinatorius Rimvydas Palubinskas.
Lukšių bendruomenės centro pirmininkė Laura Urbonavičienė (antra iš dešinės) teiravosi, kuo konkrečiai siūlomos gairės padės žmonėms, ypač šeimoms, susiduriančioms su nepritekliumi, bei svarstė, kad skurdą įveikti turi padėti valdžia. L. Poškevičiūtės nuotr.
Jis pasakojo, kad su žmonėmis, patiriančiais skurdą, bendrauja kone kasdien, nes savanoriauja tiek Lietuvos Raudonajame Kryžiuje, tiek eidamas NSMOT koordinatoriaus pareigas.
Pasak R. Palubinsko, siūlomose gairėse numatoma įkurti tarpinstitucinę maždaug trisdešimties narių tarybą, į kurią būtų įtraukti valstybės, NVO, akademinės bendruomenės, savivaldybių asociacijos atstovai bei patys skurdą patiriantys žmonės.
„Taryba veiktų prie Vyriausybės ir būtų patariamasis organas sveikatos priežiūros, socialiniais klausimais, – aiškino R. Palubinskas, tikėdamasis, kad šį modelį Vyriausybė patvirtins. – Skurdas nėra tik finansinis rodiklis, gali būti ir susisiekimo ar energetikos skurdas. Žmonės ir šiandien dar gyvena be elektros. Todėl taryboje norėtume matyti atstovų ir iš ministerijų“.
R. Palubinskas įsitikinęs, kad, įtraukdami skurdą patiriančius asmenis į tarybos veiklą, motyvuos juos labiau pasitikėti savimi, siekti geresnio gyvenimo.
Teirautasi, ar idėjai steigti tokią tarybą pritaria šakiečiai. „Maisto banko“ Šakių skyriaus koordinatorė Audra Atažanovienė sakė, kad iš patirties žino, kaip sunku prikalbinti žmogų viešai pasakoti apie patiriamą skurdą. Dažnai žmonės, kuriems tikrai yra blogai, šito nepasakys, tad įkalbėti dalyvauti siūlomoje veikloje gali būti nelengva.
Kalbėjusi lukšietė, bendruomenės centro pirmininkė Laura Urbonavičienė įvardijo, kad „skurdas yra viena jautriausių temų“.
„Mums, nepatyrusiems nepritekliaus, lengva apie tai kalbėti susitikus taryboje ar kur nors kitur. Ar ta taryba būtų dėl pagalbos šeimoms, ar bendrų sprendimų priėmimas? Man labai sunku matyti skurdžių šeimų vaikus, – kalbėjo lukšietė. – Gyvenau Dubline 17 metų. Airijoje skurdas šeimoje tik tuo atveju, jeigu tėvai turi priklausomybių. Ten žmogus skursta, jeigu tingi dirbti. Ten valstybės finansavimas yra puikus. Manau, Lietuvoje šeimų atlyginimai, socialinės pašalpos, viskas priklauso nuo mūsų valdžios, kuri turėtų išgirsti ir tos tarybos lūkesčius“.
Diskusijoje dalyvavusi savivaldybės vicemerė Gintautė Didžbalienė sakė, kad nors rajone nemažai įstaigų, tokių kaip „Maisto bankas“, „Caritas“, „Namai visiems“ ir kitų, padedančių vargstantiems, didelė socialinių paslaugų pasiūla, tačiau skurdo rodikliai auga. Ji teiravosi, kuo konkrečiai galėtų prisidėti savivaldybė.
Pasak R. Palubinsko, tarybos tikslas ir yra išgirsti žmonių problemas „iš apačios“, kad jos būtų sprendžiamos įstatyminiu lygiu, kad, reikalui esant, įstatymai būtų keičiami ir orientuoti į realius žmonių poreikius. Tai ateityje lemtų mažesnį skurdo rodiklį. O į L. Urbonavičienės klausimą, ką „mes visi galime pakeisti, kad skurstančių žmonių Lietuvoje nedaugėtų“, svečias atvirai atsakė, kad kol kas tokio recepto nežino.
Diskutuota ir apie skurdo priežastis. Ar visi ir visada nori dirbti? R. Palubinsko teigimu, regionuose skurdo rizika kur kas didesnė ir dėl mažesnių atlyginimų.
„Skurdas yra paveldimas... Jei vaikas šeimoje mato, kad tėtis į darbą neina, tai ir jis vėliau seka tokiu pavyzdžiu. Mes vaikams nuo mažens nediegiam pareigos dirbti, nemokome pačiam pasirūpinti savimi. Žinau daug istorijų, kai žmogus nenori eiti į darbą, nors Užimtumo tarnyboje kaip ilgalaikis bedarbis registruotas būna beveik 20 metų. Ką daryti, kad jis eitų į darbą ir gautų bent kokias nors pajamas? Deja, yra žmonių, kurie nesuvokia, kad reikia užsidirbti. Geriau gauti 200 eurų socialinę pašalpą nei dirbti už minimalų atlyginimą. Kaip paaiškinti, kad ne aš, ne „Maisto bankas“ juo turi rūpintis?“ – kalbėjo savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja Daiva Pilypaitytė.
A. Atažanovienė pasidalino patirtimi, kad pažįsta žmonių, kurie neina dirbti dar ir todėl, kad „prisidarę baudų, už nesumokėtus alimentus grasina antstoliai, todėl ims socialinę pašalpą, atidirbs su trimeriu ir nekeis gyvenimo būdo“. Kitų diskusijos dalyvių teigimu, žmonių savanorystė, socialinės valandos ypač augina jaunuolius, skatina dalintis. G. Šedbarienės teigimu, visgi yra nemažai žmonių, kurie nori išbristi iš skurdo, ir vienas iš tarybos tikslų – orientuotis į juos ir padėti.
„Nors dalį tų žmonių pakeiskim kartu“, – tokia mintimi diskusiją užbaigė R. Palubinskas.
Birutė iš Šakių:
