Šalyje dujų balionų vis dar nepasikeitę daugiau nei 400 daugiabučių

Dujų balionas (asociatyvi nuotrauka)

Lietuvoje šeštus metus įgyvendinant suskystintųjų naftos dujų (SND) balionų šalinimo iš daugiabučių namų planą, dar apie penktadalis į programą įtrauktų namų ‒ 406 daugiabučiai ‒ šių balionų iš namų nepašalinę. Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) duomenimis, 2020‒2024 m. valstybės parama šalinant šiuos balionus iš daugiabučių pasinaudojo 1621 namas iš 56 savivaldybių.

Aktyviausiai dujų balionai buvo keičiami Anykščių, Kaišiadorių, Varėnos, Kelmės, Joniškio ir Skuodo rajonų savivaldybėse, pasyviausiai – Trakų ir Širvintų rajonų savivaldybėse.

Į planą iš viso buvo įtraukti 2027 daugiabučiai, iš jų 1621 atsisakė dujų balionų. Per šešerius metus daugybėje Lietuvos miestų ir miestelių jau pašalinta didelė dalis balionų, tačiau, VERT duomenimis, liko dar maždaug 20 proc., arba 406 daugiabučiai, kuriuose balionai vis dar naudojami.

Šakių rajone, VERT duomenimis, įgyvendinimas siekia 63 proc. – iš 19 daugiabučių 12 yra atsisakę dujų balionų, aktyviausiai dujų balionų buvo atsisakoma 2021 m. Pernai dujų balionų atsisakyta tik dviejuose namuose Išdaguose. Septyni daugiabučiai namai šiuo metu laukia projekto įgyvendinimo.

Energetikos ministerijos iniciatyva vykdoma SND balionų daugiabučiuose keitimo kitais energijos šaltiniais paramos priemone siekiama užtikrinti gyventojų saugumą ir rinktis patikimesnius energijos šaltinius – elektrą arba gamtines dujas. Parama buvo skirta aukštesnių nei dviejų aukštų daugiabučių arba dviejų aukštų daugiabučių, kurių palėpėje (mansardoje) įrengtos gyvenamosios paskirties patalpos, gyventojams, maistui ruošti naudojantiems SND balionus.

„Saugumas nėra derybų objektas. Kiekvienas likęs dujų balionas daugiabutyje – reali sprogimo rizika tiek jo šeimininkui, tiek kaimynams. Valstybės parama leido finansiškai palankiai pasirinkti elektrą arba gamtines dujas“, – pranešime spaudai sako VERT narys Karolis Januševičius.

Gyventojai, norintys pasinaudoti paramos priemone, pirmiausia turėjo priimti vieningą viso namo gyventojų sprendimą ir pasirinkti alternatyvų energijos šaltinį. Po to paraiškas kompensacijoms gauti turi teikti daugiabučio namo butų ar kitų patalpų savininkų įgaliotas asmuo, bendrija ar administratorius. Savarankiškai iš Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) paramos gauti ar paraiškų teikti negalima.

Parama lygiomis dalimis skiriama bendrajai inžinerinei elektros arba dujų sistemai pertvarkyti ar įrengti, įvadui į butą atnaujinti bei elektrinei ar dujinei viryklei įsigyti.

Birželį pasibaigė kvietimas teikti paraiškas. Anot APVA, šiemet iš viso gautos 98 balionų keitimo paraiškos, teigiamai įvertintos 62. 

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Didėjanti imigracija Lietuvai nauda ar iššūkis?

klausimelis 06 02Ramūnas iš Šakių:

Matau ir naudą, ir iššūkį, o surasti tą aukso viduriuką nėra lengva. Kaip darbdavys vertinu teigiamai. Verslui reikia dirbančių, nesutinku su tais, kurie verkia, kad atvykėliai atima darbus – nebent iš tinginio. Kaip pilietis, manau, kad masinės imigracijos reikėtų vengti. Čia jau prasideda iššūkiai. Daug priklauso nuo tautybės, mentaliteto, tikėjimo. Pavyzdžiui, ukrainiečiai bėga nuo karo, čia kita situacija. O dėl kitų...Nežinau, kaip suderinti kvotas ir kur nubrėžti ribą...

klausimelis 06 02 2

Paulius iš Lukšių:

Man asmeniškai nelabai patinka – matau čia daugiau iššūkių nei naudos. Aišku, kaip darbdaviui ar ūkininkui pigi darbo jėga lyg ir tiktų, bet kaip piliečiui, galvojant apie savo vaikų ateitį, nesinorėtų, kad jie čia leistų šaknis. Atvykstantys dėl darbo neleidžia vietiniams pasikelti algų ar sąlygų. Matosi ir Europoje kas darosi – pavyzdžiai neįkvepiantys. Nepatinka, kad jie nesimoko kalbos. Manau, kad imigrantų kvotas reiktų ne didinti, o mažinti. 

europos pulsas350px

 
nuoma350px 
 
 BY GPM 350px
 
pasisupkiva drauge 350px
 
sms
tu esi 350px

lt72 3