Kaip ir kitų miestų gyventojus, taip ir šakiečius šią savaitę pasiekė sąskaitos už centralizuotą šildymą. Vieni teigia, kad nieko kito ir nesitikėjo, kiti atvirauja, kad pamatę sąskaitą neteko žado, mat nerenovuotose namuose sąskaitos už šildymą kone 50 proc. didesnės nei ankstesnį mėnesį.
Pavyzdžiui, S. Banaičio g. nerenovuotame name, 77 kvadratų bute su šeima gyvenanti Laura vien už šildymą už sausį gavo 316,06 euro sąskaitą, kai gruodį buvo 180 eurų.
„Daug, bet nieko kito ir nesitikėjau. Aišku, dar vanduo, kiti mokesčiai. Tačiau aš džiaugiuos, kad nors ir sąskaita didelė, bet buvo bent jau šilta, nes pernai teko šalti“, – kalbėjo moteris.
Greta kitame daugiabutyje toje pačioje gatvėje gyvenanti Erika atviravo: „Man buvo šokas. Gavau sąskaitą ir atsisėdau. Mūsų butas beveik 79 kvadratų, tai vien šildymas 318 eurų, su karštu vandeniu 389 eurai. Praeitą mėnesį šildymas buvo apie 200 eurų, su vandeniu mokėjome 268 eurus. Bet man tai pikta, nes neadekvačiai kaitina. Gyvename su atidarytais langais, bute 28 laipsniai šilumos.“
Štai J. Basanavičiaus gatvėje už maždaug 77 kvadratų butą kitas šakietis teigia gavęs 325 eurų sąskaitą (gruodį ji buvo 215 eurų).
„Kai matai, kad šalta, supranti, kad taip ir bus. Panašiai ir galvojau, net svarsčiau, kad gali būti iki 400 eurų. Bet kai pasiklausau, kokios granulių, briketų kainos, tai ir individualiuose namuose tikrai nepigu ir dar patys kūrenti turi“, – mintimis dalijosi pašnekovas.
Panašus pokytis ir kituose daugiabučiuose. Štai Jaunystės g. gyventojai sako už 53 kvadratų butą sulaukę 255 eurų sąskaitos (už gruodį mokėjo 150 eurų) ir nors gyvena dviese, yra garbaus amžiaus, tačiau kadangi traktuojama, kad jų pensijos per didelės, tai į kompensaciją negali pretenduoti, o tokia suma vien už šildymą jiems nemenkas iššūkis.
Tačiau reiktų pažymėti, kad visi minėti pavyzdžiai iš nerenovuotų namų. Ir nors šuolis buvo, tačiau renovuotuose namuose gyvenantys šakiečiai visgi mokės gerokai mažiau. Štai V. Kudirkos g. bute su šeima gyventis Andrius teigia, kad jeigu už gruodį buvo apie 60 eurų, tai už sausį vien už šildymą paskaičiuota 102 eurai. Tačiau jis sako, kad gauta sąskaita jo nei nustebino, nei išgąsdino – atnaujintame name šilta ir komfortiška, o išlaidos, palyginti su tais, kurie kūrena kietuoju kuru, tikėtina, net ir mažesnės. Pašnekovas teigia iš anksto žinojęs, kad sąskaitos gali būti didesnės – taip buvo prognozuota, vyravo tikrai žiemiški orai, be to, panaikinta PVM lengvata šildymui.
Savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja Daiva Pilypaitytė (dešinėje) sako, kad kompensacijų už šildymą galima prašyti viso sezono metu, tad neatmeta galimybė, kad besikreipiančių gali daugėti. D. Pavalkio nuotr.
Toje pačioje gatvėje taip pat renovuotame name, 64 kvadratų bute gyvenanti Lina teigia už šildymą gavusi 78 eurų sąskaitą, tad situacija, kaip rodo pavyzdžiai, daug priklauso ir nuo to, energetiškai efektyviame ar neefektyviame daugiabutyje gyvenama. Kaip minėjo vienas iš pašnekovų, daug įtakos turėjo ir nuo sausio panaikinta PVM lengvata centralizuotam šildymui – vietoj lengvatinio 9 proc. PVM nuo metų pradžios taikomas 21 proc. PVM, tad viešai jau pasigirdo komentarų ir kaltinimų valdantiesiems, priėmusiems sprendimą dėl lengvatos naikinimo.
Tiesa, sunkiau besiverčiantiems yra galimybė gauti kompensacijas už šildymą, tačiau nors prašymus buvo galima teikti nuo šildymo sezono pradžios, Socialinės paramos skyriaus vedėja Daiva Pilypaitytė prognozuoja, kad didysis prašymų bumas dar laukia.
„Seniai buvo toks šaltas sausis, panaikinta ir PVM lengvata, todėl, manau, besikreipiančiųjų daugės. Prašymus jau rašė ir spalį, ir lapkritį, ir gruodį, bet šildymo kompensacijos dydį skaičiuoja Šilumos tinklai, mes tik įvertiname ir suteikiame teisę gauti kompensaciją, vertiname trijų paskutinių mėnesių pajamas, kitas aplinkybes“, – teigė D. Pilypaitytė.
Socialinės paramos skyriaus duomenimis, nuo spalio 1 d. iki vasario 1 d. Šakių, Gelgaudiškio ir Lekėčių seniūnijų gyventojai iš viso pateikė 671 prašymą dėl centralizuoto būsto šildymo išlaidų kompensacijų.
Žinoma, iššūkių netrūksta ir verslui. Verslininkas, UAB „Gulbelė“ vadovas, Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų viceprezidentas Arūnas Tarnauskas pripažįsta, kad kaštai ne tik už šildymą, bet ir už elektrą, dujas išaugo apie 50 proc., bet juokauja, kad sąskaitos yra tam, kad jas apmokėtum, tad nėra ką daryti.
„Vieno mėnesio išlaidos metų kontekste pasiskirstys, tačiau tokie orai rūpesčio ir atsakingumo papildomai tikrai reikalauja, nes bet kokia avarija, trūkęs vamzdis – nuostolis. Laimei, draudiminių įvykių neturėjome, bet būna, kad prie tokios temperatūros ir šilumos siurbliai neveikia, nelabai pritaikyti, tačiau nedidelius trikdžius sprendžiame“, – mintimis dalijosi A. Tarnauskas.
Eduardas iš Griškabūdžio:
