Ar tikrai prekybos centre palikta sena lempa gali kelti grėsmę sveikatai? Į redakciją kreipęsis šakietis suabejojo, ar Šakių „Norfos“ parduotuvėje pastatytose dėžėse saugu palikti senas gyvsidabrio turinčias lempas. Bandydamas situaciją išsiaiškinti savarankiškai, jis susidūrė su siuntinėjimu nuo vienų pas kitus ir aiškaus atsakymo nesulaukė.
Prekybos centre įrengtos dėžės su užrašu „Mes rūšiuojam“ ir informacija, kad čia galima atiduoti seną buitinę techniką, elektroniką ir baterijas. Greta – ir speciali vieta smulkiajai elektronikai. Tačiau kyla natūralus klausimas, ar į šias dėžes galima dėti ir liuminescencines, gyvsidabrio turinčias lempas, nes juk joms sudužus gali kilti pavojus sveikatai.
Aplinkosaugininkų pozicija – svarbu, kokia lempa
Aplinkos apsaugos departamento (AAD) Komunikacijos departamento Ryšių su visuomene skyriaus atstovai redakcijai paaiškino, kad kaitrines paprastas ir LED lemputes galima išmesti į gamintojų ir importuotojų ar jas vienijančių organizacijų įrengtus lempoms skirtus konteinerius arba pristatyti į elektros ir elektroninės įrangos atliekų priėmimo vietas, kurios dažnai įrengiamos prekybos centruose ar jų teritorijoje. Tačiau kitaip yra, jei kalbama apie gyvsidabrio turinčias lempas. Kaip nurodo AAD, Europos Sąjungoje palaipsniui nebeleidžiama gaminti, importuoti ar eksportuoti gyvsidabrio turinčių lempų. Jei gyventojai ar ūkio subjektai tokių dar turi, specialistai rekomenduoja jas tvarkyti kaip pavojingas atliekas, tai reiškia – priduoti į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles.
Nerimauti pagrindo nėra?
„Norfos“ atstovas žiniasklaidai Darius Ryliškis teigia, kad pirkėjams nerimauti pagrindo nėra: „Sveikos liuminescencinės lempos, sudėtos į tam skirtas dėžes, pavojaus sveikatai nekelia. Gyvsidabris yra saugiai užsandarintas lempos viduje esančiame stikliniame vamzdelyje. Kol stiklas sveikas, jokie garai į aplinką neišsiskiria. Prekybos centruose esančios dėžės yra sukurtos taip, kad apsaugotų lempas nuo dūžio. Dėžės dažnai gaminamos iš tvirto kartono ar plastiko, o įdėtos lempos nejuda, todėl rizika jas sudaužyti yra minimali.“
Pasak jo, net jei viena lempa netyčia ir sudužtų, joje esantis gyvsidabrio kiekis (2–5 mg) didelėje prekybos salės erdvėje su gera ventiliacija išsisklaidytų iki saugaus lygio ir nesukeltų ūmaus pavojaus pirkėjams. Be to, „Norfos“ parduotuvės administracija tvirtina, kad neprisimena atvejo, kad tokios lempos būtų dužusios. Specializuotos organizacijos šias dėžes reguliariai ištuština ir transportuoja saugiai, naudodamos specialų transportą. Tačiau D. Ryliškis atkreipia dėmesį, kad pirkėjai lempas į dėžes turėtų dėti atsargiai – taip, kad nesudužtų, negrūsti, jei dėžė pilna. Pasak jo, turintiems didesnį kiekį tokių lempų saugiausia jas būtų pristatyti tiesiai į stambiagabaričių atliekų surinkimo aikšteles.
Priima nemokamai
Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centro (MAATC) komunikacijos specialistė Jurgita Morozaitė informavo, kad į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles lempos priimamos nemokamai, bet jos privalo būti supakuotos. 2025 m. duomenimis, į Šakių miesto (Sodų g. 15) aikštelę fiziniai asmenys pristatė 0,235 t dienos šviesos lempų, juridiniai – 0,02 t. Gelgaudiškyje fiziniai asmenys pridavė 0,04 t, o Kudirkos Naumiestyje tokių atliekų nebuvo pristatyta.
Antrines žaliavas rūšiuoti jau tapo įpročiu, tačiau pavojingos atliekos – baterijos, tepalai, cheminės medžiagos ar gyvsidabrio turinčios lempos – reikalauja ypatingo dėmesio. Netinkamai išmestos jos gali užteršti aplinką ir kelti grėsmę sveikatai. Šakiuose, kaip ir visoje Lietuvoje, veikia nemokama pavojingų buitinių atliekų surinkimo sistema. Klausimas, kurį iškėlė redakcijos skaitytojas, primena paprastą, bet svarbią tiesą: rūšiavimas – ne tik dėžė su užrašu prekybos centre, bet ir atsakingas mūsų pačių elgesys.
Eduardas iš Griškabūdžio:
