Gintarė MARTINAITIENĖ

Nors savivaldybė aimanavo, kad šiais metais švietimiečiai gali likti be gruodžio mėnesio algų, ši situacija pasikeitė. Lėšų buvo rasta ne tik pedagogų paskutinėms metų algoms, bet ir priedams, kuriais paskatinti ne tik savivaldybės tarnautojai.

Nuotr. Vienus priedus taryba tvirtino, kitų - ne, tačiau jie bus išmokėti ne tik savivaldybės darbuotojams.

Kai ne viena šalies savivaldybė suka galvas kaip metų pabaigoje sudurti galą su galu, mūsų rajonui šis galvos skausmas gana svetimas. Administracijos direktorius Juozas Puodžiukaitis įsitikinęs, kad protingai, taupiai ir racionaliai reikia gyventi visus metus, tada ir šventės bus turtingesnės.

Ketvirtadienį posėdžiavusi rajono taryba 70 proc. nustatyto tarnybinio atlyginimo dydžio vienkartinę piniginę išmoką skyrė Šakių socialinių paslaugų direktorei Vilmai Bielskienei. Tiesa, kai kurių komitetų posėdžių metu buvo siūlomas 100 proc. priedas. Tarybos narė Irena Haase teiravosi, kaip socialines paslaugas teikianti įstaiga galėjo sutaupyti 26 tūkst. 850 tūkst. litų. „Ar nebuvo specialiai taupoma, kad dabar būtų išmokėta? Susidaro tokia nuomonė“, - teigė I. Haase. Be to, jai pasirodė neteisingi ir ne itin pagrįsti argumentai, jog darbo užmokesčio lėšos ypač susitaupė dėl to, kad daug darbuotojų sirgo. „Tai ar jūs galvojate, kad teisinga, jei kažkas serga, už jį dirba kitas, bet algos negauna“, - klausimą po klausimo centro direktorei žėrė tarybos narė. V. Bielskienė patikino, kad taupoma buvo ne priedams, o dienos socialinės globos paslaugai padengti, tačiau valstybė tas lėšas vėliau grąžino. Kalbėdama apie sergančiųjų bei vaduojančiųjų situaciją direktorė pabrėžė, kad šiais metais nemažai vadavo ir pagal viešųjų darbų programą dirbę asmenys.

 
Per 20 metų – pirmasis

Didesni,100 proc. pareiginės algos dydžio priedai švenčių proga bus išmokėti mero pavaduotojai Rimai Rauktienei ir Šakių kultūros centro direktorei Irenai Drazdauskienei. Kultūros ir turizmo skyriaus vedėja Augenija Kasparevičienė argumentavo, kad ši įstaiga taip pat sugebėjo sutaupyti darbo užmokesčiui skirtų lėšų, tad iki 50 proc. dydžio vienkartinės išmokos skirtos ir kitiems centro darbuotojams. „Direktorė įstaigoje dirba 20 metų ir niekada nėra prašiusi papildomo atlyginimo. Be to, jų darbo užmokestis mažiausias iš visų savivaldybės institucijų“, - tikino A. Kasparevičienė.

Pagrindiniai argumentai, kodėl R. Rauktienei turi būti skirtas algos dydžio priedas buvo tas, kad ji dirba viršvalandinį darbą, taip pat poilsio ir švenčių dienomis. Valstybės pareigūnams už tokį darbą įstatymas numato, kad metų pabaigoje gali būti išmokama ne didesnė kaip pareiginės algos dydžio vienkartinė priemoka. Balsuojant už šį klausimą susilaikė Irena Haase ir Edmundas Rinkevičius, kiti buvo už priedo išmokėjimą vicemerei.

Nors taryboje netvirtinta, tačiau tradiciškai prieš šventes paskatinami visi savivaldybės darbuotojai. „Nuo pareiginės algos visiems mokamas 70 proc. priedas“, - patikino administracijos direktorius J. Puodžiukaitis. Taigi skyrių vedėjai, kurių alga „į rankas“ yra 2790 litų, gaus didesnes išmokas, o skyrių specialistai, kurių algos, atskaičius mokesčius, svyruoja nuo 1659 iki 2123 litų, gaus mažesnius priedus. Tad, lyginant su kitomis savivaldybėmis, kurios mąsto kaip išmokėti netgi dvyliktuosius atlyginimus, mes atrodome gana solidžiai. Visgi administracijos direktorius nemano, kad tai švaistymas. Jis aiškino, kad mūsų savivaldybė viena iš nedaugelio, kur algos dirbtinai nesukeltos, be to, neskiriamos lėšos komandiruotėms ir panašiems poreikiams dengti. „Pagal aukščiausią kategoriją algos koeficientas gali būti 14, kaip yra daugelyje kaimyninių rajonų, o pas mus 12“, - sakė administracijos direktorius. Jis mano, jog protingai reikia elgtis bei racionalius sprendimus priiminėti visus metus, tad paskui nereikės dejuoti metų pabaigoje. „Koks sunkmetis? Jau sako, kad baigėsi“, - juokavo J. Puodžiukaitis.

Galvodamas ir apie bendroves, kurių savininkė yra savivaldybė, J. Puodžiukaitis išsiuntė raštus, jog jiems leidžia išsimokėti šventines priemokas. „Visiems uabams leidžiame išsimokėti iki 100 proc. vienkartines išmokas, o kaip kiekviena bendrovė elgsis, jų reikalas“, - tikino valdininkas. Leidimas lieka leidimu, nes taip elgtis gali toli gražu ne visos bendrovės. Pavyzdžiui, UAB „Šakių vandenys“ direktorius Vaidas Litinskas patikino, kad tenka tik apgailestauti, tačiau jam vadovaujant bendrovei, nė karto nebuvo galimybių darbuotojus paskatinti priedais. „Labai apmaudu ir tenka tik apgailestauti. Iš tikro gaila darbuotojų, bet mes tokių galimybių neturime. Kol aš esu direktorius, niekada to ir nebuvo“, - kalbėjo V. Litinskas. Visgi, jeigu finansinės galimybės leidžia, kaip teigė UAB „Šakių vandenys“ direktorius, labai gerai, jeigu išeina darbuotojams šiek tiek pasigerinti.

Kiek įmanoma skatinti bei pasigerinti savo darbuotojams stengiasi UAB „Šakių laidotuvių namai“ direktorė Janė Dėdinienė. „Laikomės nuostatos, kad darbuotojus reikia skatinti, aišku, į tai žiūrime labai atsakingai, tačiau nors ir nedaug turime, tuo dalijamės“, - teigė direktorė.

Jau nuo rudens buvo kalbama, kad po įvykdytos švietimo reformos kai kurių mokyklų pedagogams gali neužtekti lėšų gruodžio mėnesio algoms. Kaip patikino Biudžeto ir turto skyriaus vedėja Egidija Grigaitienė, prasčiausia situacija šiuo klausimu buvo Šakių „Varpo“ vidurinėje, kuri buvo sujungta su „Aukuro“ mokykla, o jos skyriumi tapo Siesartėnų mokykla, bei Sintautų pagrindinėje mokykloje, prie kurios buvo prijungta ir skyriumi tapo „Beržynų“ pagrindinė mokykla. Tiek „Varpas“, tiek Sintautai prijungtas mokyklas priėmė faktiškai be lėšų – plikas ir basas. Tai ne kartą akcentavo ir savivaldybės administracija, pabrėžusi, kad buvusių mokyklų direktoriai visiškai ištuštino mokyklų biudžetus, tad tai, jog gali trūkti lėšų  algoms, jau senokai buvo aišku. Savivaldybė rajono švietimo reikmėms patenkinti, tarybos sprendimu, skyrė 638 tūkst. 700 litų. „Skolų tikrai liks, bet pirmiausiai žiūrime darbo užmokesčio užtikrinimą“, - kalbėjo E. Grigaitienė. Taigi su savivaldybės pagalba pedagogai neliks be algų.