Penktadienį tik vienam balsavus prieš buvo priimtas sprendimas inicijuoti sveikatos centro kūrimą funkcinio bendradarbiavimo būdu. Dabar už šio proceso organizavimą bus atsakingas savivaldybės meras. (G. Bernotienės nuotr.)
Gintarė MARTINAITIENĖ
Nors diskusijų tarp tarybos narių priimant sprendimą ir būta, tačiau tiek valdantieji, tiek opozicija sutiko, kad trauktis nėra kur ir sprendimą, nesvarbu kokį, bet priimti reikia. Vieninteliam Ričardui Lekavičiui atrodė, kad klausimą reikia išimti, vėliau siūlė tiesiog išvis nebalsuoti ir ministerijai taip parodyti poziciją.
„Kaip visada Šakiai nepasiruošę nori nuoga šikna į dilgėles įšokt“, – komiteto posėdyje replikavo R. Lekavičius, nors klausimą pristatęs vicemeras Darius Jakavičius teigė, kad daugelis savivaldybių jau seniai tose dilgėlėse.
Kaip patikslino savivaldybės gydytoja Edita Zubrickienė, procesas jau įsibėgėjęs.
„Projektą dėl psichikos dienos stacionaro plėtros teikia mūsų privati sveikatos įstaiga ir jie jau pareiškėjai, tad nepriėmę sprendimo užkirstume kelią ir jiems“, – aiškino savivaldybės gydytoja.
Suprantama, nepriėmus sprendimo, neturėtume teisės pretenduoti ir į bazinę lėšų dalį modernizavimui. Mūsų rajono atveju pirminei priežiūrai projektams numatyta kiek daugiau nei 282 tūkst. eurų, antrinio lygio paslaugoms – beveik 406 tūkst. eurų. Beje, jeigu rajonas būtų pasirinkęs struktūrinį bendradarbiavimą ir sujungęs pirminio lygio paslaugas su antrinio, t. y. su ligonine (paslaugas teiktų vienas juridinis vienetas), lėšų dalis būtų gerokai didesnė. Kaip nekart yra akcentavęs ir D. Jakavičius, ministerija būtent šį variantą ir spaudė rinktis, tačiau jį pasirinkus ligoninėje būtų nelikę dalies antrinio lygio paslaugų.
„Tai nėra pats geriausias sprendimas, bet iš blogybių pasirinkta geriausia. <...> Ir ligoninės vadovas, ir mes bandome atstovėti ir išlikti iki 2025m. rudens ir tikimės, kad kardinaliai pasikeis regioninių ligoninių naikinimo situacija“, – teigė meras Raimondas Januševičius.
Kaip Sveikatos ir socialinių reikalų komitete kalbėjo ir pats ligoninės vadovas Ignas Sadauskas, reikia dėti pastangas, kad pavyktų pritraukti numatytą dalį pinigų ir neiškelti rankų per anksti.
Tad tik R. Lekavičiui balsavus prieš buvo nuspręsta inicijuoti sveikatos centro kūrimą funkcinio bendradarbiavimo būdu. Tai reiškia, kad savivaldybėje veikiančioms sveikatos priežiūros įstaigoms, t. y. ir privačioms, bus siūloma dalyvauti sveikatos centro veikloje pasirašant bendradarbiavimo sutartis. Jeigu rajonas nebūtų pajėgus teikti visų pagal aprašą numatytų paslaugų, sutartis turėtų sudaryti su gretimos savivaldybės sveikatos įstaiga. Visuomenės sveikatos priežiūros paslaugos mūsų savivaldybėje bus užtikrinamos per Visuomenės sveikatos biurą.
„Tikslas sutelkti bendradarbiavimui sveikatos priežiūros įstaigas tam, kad būtų užtikrintos savivaldybėje gyvenantiems pacientams prieinamos ir kokybiškos sveikatos priežiūros paslaugos“, – rašoma aiškinamajame rašte, nors medikas, tarybos narys Rimgaudas Juozas Lebedžinskas svarsto, kad paslaugų kokybė tikrai nesikeis.
Beje, kalbėdama ne apie sveikatos centrą, bet ligoninę, tarybos narė Aušra Jakavičienė atkreipė dėmesį, kad ir nuo rajono žmonių priklauso ligoninės likimas, nes jeigu pas mus veikia chirurgijos skyrius, dirba ir atvažiuojantys medikai, o kraštiečiai važiuoja operuotis kitur, tai jie irgi turi prisiimti atsakomybę, mat reikiamo paslaugų skaičiaus nei pasiekti, nei išlaikyti nepavyks.
Ministerijos duomenimis, šalyje jau 40 savivaldybių priėmė sprendimus steigti sveikatos centrus.