Daugelis vyresnio amžiaus žmonių pastebi, kad ilgainiui ima silpnėti atmintis. Ir nors, medikų teigimu, užmaršumas – natūralus procesas, bet ne tada, kai pamirštame planuotus susitikimus, datas, vardus, nerandame daiktų, sutrinka dėmesys, atsiranda irzlumas ir apatija.

 

Alzheimerio liga – tai lėtinė progresuojanti, dažniausiai senyvo amžiaus žmonių galvos smegenų liga, kurios metu plonėja nervų skaidulos, nyksta jų jungtys ir pačios nervinės ląstelės, galvos smegenyse kaupiasi specifiniai baltymai, sutrinka biocheminiai informacijos perdavimo procesai.

Pasaulyje šia liga serga daugiau nei 30 mln. žmonių. Alzheimeriu dažniausiai susergama sulaukus 65–70 metų amžiaus, tačiau kartais ši liga pasireiškia ir anksčiau. Ji keičia žmogaus atmintį, mąstymą, elgesį ir emocijas.

Ligos pradžioje būdingi užmaršumo epizodai. Pamirštami neseni įvykiai, paprasti nurodymai. Užmaršumas ilgainiui progresuoja. Ligoniai gali kartoti veiksmus, pamiršti pokalbius, susitikimus. Iš pradžių seniai įsisavinta informacija dar prisimenama. Vėliau nebegebama atsiminti ir šios informacijos, pamirštami vaikų vardai, kiek jų yra, prarandami buitiniai įgūdžiai. Ligai įsisenėjus, ligoniai pamiršta, kad reikia pavalgyti, neatpažįsta savęs veidrodyje ir kt. Paskutinėse ligos stadijose ligonis visiškai netenka ryšio su aplinka, nebereaguoja į ją.

Iš pradžių darosi sunku rasti tinkamą žodį spontaninės kalbos metu. Ligonių kalba neretai tampa neaiški, padaugėja automatinių frazių. Vėlesnėse ligos stadijose sutrinka kalbos suvokimas.

Sutrinka ligonių orientacija laike ir vietoje. Ligoniai gali pasiklysti net gerai žinomoje aplinkoje.

Tokia kasdienė veikla kaip valgio gaminimas, reikalaujanti tam tikros veiksmų sekos, tampa labai sunki, o vėliau ir neįmanoma.

Sergantieji gali būti nepastovios nuotaikos. Jie gali reikšti nepasitikėjimą kitais, būti užsispyrę, vengti bendravimo. Neretai Alzheimerį lydi depresija, paranoja. Visa tai labai traumuoja ne tik ligonį, bet ir jo šeimos narius.

Daugelio Alzheimerio atvejų pirminė priežastis nežinoma. Šios ligos rizikos veiksniams priskiriama:

• amžius – paprastai pasireiškia vyresniems nei 65 metų asmenims, vyresniems nei 85 metų asmenims AL dažnis gali siekti net iki 50 proc.;
• paveldimumas – ankstyvoji (prasidedanti iki 60–65 metų) AL dažniausiai yra paveldima;
• ryšys su Dauno sindromu;
• estrogenų kiekio sumažėjimas moterims po menopauzės;
• gyvenime buvęs ar esamas apsinuodijimas aliuminiu;
• galvos smegenų trauma;
• silpna širdies ir kraujagyslių sistema, diabetas, hipertenzija, aukštas cholesterolio kiekis;
• netinkamas gyvenimo būdas, menkas išsilavinimas, bloga socialinė ir ekonominė padėtis;
• rūkymas.

„Draugo“ inf.