Sveikatos apsaugos ministerija šalies savivaldybėms išsiuntinėjo raštą su užklausa, ar savivaldybės nežada likviduoti sau pavaldžių sveikatos priežiūros įstaigų. Nelaukusi atsakymo ministerija kitu raštu jau dėstė norą gydymo įstaigas ir greitosios medicinos pagalbos įstaigas perimti savo žinion.

Visos šios naujienos savivaldybei buvo kaip perkūnas iš giedro dangaus.

Dar visai neseniai Valstybinė ligonių kasa pranešė, kad viešosioms gydymo įstaigoms bankrotas negresia. Praėjus nedaug laiko, Seimo sveikatos reikalų komiteto pirmininkas D. Vaiginas pareiškė, kad ligoninių laukia neišvengiamas bankrotas.

 

Sveikatos apsaugos ministerijos rašte teigiama, kad ligoninių ataskaitinių duomenų analizė už 2013 m. pirmąjį pusmetį rodo, kad ligoninių, kurių steigėja, dalininkė ar savininkė yra savivaldybė, padėtis bloga. Tuo remdamasi ministerija savivaldybes apibėrė klausimais: „Ar neplanuojate likviduoti kokių nors sveikatos priežiūros įstaigų, kurių dalininke esate? Ar analizavote savo priežiūros įstaigų valdymo, vadybos, finansinės padėties ir kitus klausimus? Ką planuojate daryti, kad sveikatos priežiūros įstaigos nebankrutuotų?“

Oficialiame rašte Sveikatos apsaugos ministerijai meras Juozas Bertašius į klausimus atsakė lakoniškai: likviduoti neplanuojama, jokių sprendimų dėl bankroto savivaldybė priimti neplanuoja, sveikatos priežiūros įstaigos lėšų ieškosi dalyvaudamos įvairiuose projektuose. „Taryba kasmet susipažįsta su praėjusių metų sveikatos priežiūros įstaigų valdymu, vadyba, finansine padėtimi, tvirtina tarybos sprendimais finansines atskaitomybes bei veiklos ataskaitas. Su priimtais tarybos sprendimais galima susipažinti interneto svetainėje www.sakiai.lt, skiltyje Tarybos sprendimai“,- norinčius plačiau pasidomėti ministerijos specialistus pakvietė meras J. Bertašius. Pasak rajono vadovo, savivaldybė kiek galėdama skiria lėšų sveikatos priežiūros įstaigų renovavimui.  

Šakių ligoninės vyr. gydytojas Algirdas Klimaitis, sužinojęs, kad Sveikatos apsaugos ministerija ketina perimti visas savivaldybėms pavaldžias sveikatos priežiūros įstaigas, nebuvo šiuo sprendimu sužavėtas: „Nemažai esu domėjęsis sveikatos politika, todėl klausantis tokių dalykų ir aš matau, jog čia tiesiamas kelias sveikatos apsaugos centralizavimui. Tai buvo daug metų vykdoma, o šitais žingsniais dar paspartinama. Nors visada yra deklaruojama, kad klausimai būtų sprendžiami arčiau žmogaus, tačiau šis žingsnis rodo visišką centralizavimą, taigi atvirkščią rezultatą. Nors tikinama, kad ligonines perimant Sveikatos apsaugos ministerijos žinion, nei viena jų nebus uždaryta, labai sunku prognozuoti, kuo gali viskas baigtis. Aš visada buvau prieš centralizavimą.“

A. Klimaitis prisiminė, kad Vakarų Europoje yra praktika, kad ligoninėse būtų ne daugiau 1000 lovų. „O pas mus? Santariškėse, pvz., yra 2700 lovų. Ligoninė, kurioje daugiau nei 2000 lovų, yra nevaldoma. Tai sveikatos vadybos kanonai. O mes dar norime padidinti tą skaičių“,- kalbėjo A. Klimaitis.

Tokios pat nuomonės dėl centralizavimo laikosi ir meras J. Bertašius, teigiantis, kad centralizavimas tolygus kaimo ligoninių marinimui: „Spalio mėnesį taryba priims protokolinį spendimą, kuriuo bus siekiama užkirsti kelią centralizavimui. Ne tik aš, bet ir kitų rajonų merai įžvelgia, kad ligoninės, atitekusios Sveikatos apsaugos ministerijai, bus pamažu numarintos. Tai kam, sakykite, mums tokius pinigus reikėjo dėti renovacijai, jei galiausiai kaimo žmogus bus paliktas likimo valiai?“

Pasak rajono vadovo, tokia centralizacija yra be jokios vizijos, be jokio situacijos vertinimo. „Matome, kas išėjo iš tų visų pertvarkų pradedant policija, baigiant greitosios pagalbos sistemos pertvarka. Matome priešgaisrinės sistemos pertvarką. Kai sudega namas, tada kažkas iš kažkur atvažiuoja. Mes matome paskutinius įvykius, kurie yra tragiški. Štai kaip ta sistema funkcionuoja, kai atsiduria vienose rankose. Man galvoti, sakyti niekas nedraudžia, daugelio savivaldybių merų irgi yra tokia pat nuomonė. Mes Savivaldybių asociacijos susirinkime aptarėme šį klausimą ir pareiškėme, kad tam nepritariame“,- kalbėjo J. Bertašius.

Valstybinė ligonių kasa, palyginusi visų šalies gydymo įstaigų praėjusių ir šių metų finansinius duomenis, pamatė, kad veiklos rezultatai pablogėjo. Pirmojo šių metų pusmečio bendras viešųjų gydymo įstaigų finansinės veiklos rezultatas – 79,3 mln. litų nuostolis. Tuo tarpu daugelis privačių gydymo įstaigų pirmąjį šių metų pusmetį dirbo nenuostolingai.

Sudėtingiausia situacija yra tose respublikinėse ligoninėse, kurios per pirmąjį pusmetį patyrė didesnį nei 35 mln. litų nuostolį. Pernai tuo pačiu metu jų nuostoliai sudarė 22,3 mln. litų. Universitetinių ligoninių nuostoliai, lyginant šių ir praėjusių metų I pusmečio duomenis, išaugo nuo 6,4 iki 17,7 mln. litų. Regioninių ligoninių nuostoliai padidėjo nuo 6,7 iki 9,2 mln. litų, rajoninių ligoninių - nuo 9,3 iki 12,1 mln. litų. Nuostolingai dirbti pradėjo slaugos ligoninės. Geriausia finansinė situacija yra miestų poliklinikose, nors ir jų finansinė padėtis blogėja.

Valstybinė ligonių kasa teigia, kad, siekiant užtikrinti pasiektą sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervo lėšų naudojimas – neišvengiamas. Šiuo metu yra svarstoma galimybė iš šio rezervo ligoninėms skirti papildomų lėšų.

Atsakingesnis pacientų gydymo trukmės planavimas – vienas iš būdų sutrumpinti laukiančiųjų eiles gydymo įstaigose. Tai galima padaryti sumažinant gydymo trukmę iki mediciniškai pagrįstos. Gydymo įstaigos turėtų atsakingai įvertinti, ar verta pacientą guldyti į ligoninę, ar užtektų ambulatorinio gydymo. Dabartinė situacija Lietuvoje tokia, kad ligoniai dažnai ligoninėse gydomi ilgiau, negu reikia.