Asta GVILDIENĖ

Rugsėjo 1 – oji Šakių meno mokyklą užklupo pačiame pastato renovacijos įkarštyje.  Čia, pasinaudojant Europos Sąjungos lėšomis, vyksta pirmasis darbų etapas. Siekiant padidinti energijos vartojimo efektyvumą, keičiamos stogo konstrukcijos, montuojami stoglangiai, šiltinamos sienos. Nors dar pastate šeimininkauja statybininkai, mokyklos administracija, mokytojai ir mokiniai jau pradėjo naujuosius mokslo metus.

Nuotr. Šakių meno mokyklos stogo rekonstrukcija ir sienų apšiltinimas jau gerokai įpusėjo.

Stogo rekonstrukcija

Vasaros viduryje prasidėjusi Meno mokyklos stogo rekonstrukcija, kurios įgyvendinimui skiriama 263 687 litų suma, buvo numatyta iš Ūkio ministerijos reorganizavimo laikotarpio energetikos srities Europos Sąjungos ir bendrojo finansavimo lėšomis finansuojamų projektų įgyvendinimo. Pasak šį projektą kuruojančios savivaldybės Regioninės plėtros skyriaus projektų koordinatorės Editos Burdilauskienės, statybos darbus atlieka konkursą laimėjusi ir mažiausią kainą pasiūliusi UAB „Atesta“ iš Panevėžio.

 
Nors prieš Rugsėjo 1 – ąją dėl statybininkų neapsižiūrėjimo per neuždengtą stogo dalį patekęs lietaus vanduo sugadino antrojo aukšto lubas, tačiau naujuosius mokslo metus moksleiviai pasitiko suremontuotose patalpose. UAB „Atesta“ darbuotojai viską sutvarkė, kad mokykloje galėtų prasidėti pamokos. Aišku, netvarka mokyklos koridoriuose ir nuolatinis pašalinių žmonių zujimas išblaško darbinę nuotaiką, tačiau dėl mokyklos gerovės verta pakentėti. Mokykla ne tik pagražės, bet kasmet sutaupys nemažai pinigų, skiriamų patalpų apšildymui, kurie labiau reikalingi mokinių ugdymo priemonėms ir mokytojų darbo sąlygų gerinimui. Nors Meno mokyklos direktorius tikisi, kad renovacijos darbai baigsis spalio mėnesį, tačiau pagal sutartį darbų pabaiga numatyta tik ateinančių metų sausio 31 dieną.

Pasak Meno mokyklos direktoriaus E.Martinaičio, kaip ir visoje apskrityje, taip ir mūsų rajone, šiemet stojančiųjų skaičius buvo mažesnis, tačiau vis tiek visų norinčiųjų mokytis muzikos ir dailės negalėjo priimti. Gebėjimų vertinimo komisija ir jos pirmininkas direktoriaus pavaduotojas Petras Sutkus mokinius vertino labai objektyviai. Naujuosius mokslo metus Meno mokykloje pradėjo 325 mokiniai – tiek, kiek yra finansuojamų vietų, iš jų - 49 pirmokai.

Nors buvo paskelbtas papildomas moksleivių priėmimas, tačiau vis dar trūksta norinčiųjų mokytis groti kanklėmis ir akordeonu. Šiuo metu tai mažiausiai populiarūs instrumentai. Pasak E.Martinaičio, jau praėjo tie laikai, kai visi norėjo mokytis akordeono klasėje. Paskutiniais metais daugiausiai mokinių renkasi fortepijono pamokas. Dailės klasės jau sukomplektuotos pilnai.

Mokymosi trukmė priklauso nuo pasirinktos specialybės: fortepijono ir smuiko bei dainavimo klasėse mokomasi ilgiausiai - septynerius metus, muzikos – šešerius metus, o dailės skyriuje mokslas trunka ketverius metus. P.Sutkus teigė, kad ne kiekvienas mokinys pajėgus mokytis dviejose mokyklose, kai kuriems tai būna per didelis krūvis – pasimokę keletą metų, meta pamokas Meno mokykloje jos nebaigę.

Meno mokyklos direktorius apgailestavo, kad skaudžiausia tema šiuo metu – gitaros pamokos. Norinčiųjų labai daug, o galimybių nėra. „Kai pabandėme vienais metais surengti priėmimą – susirinko 60 norinčiųjų, - atviravo jis. – Tačiau nerandame mokytojo, kuris sutiktų čia dirbti – profesionalūs gitaristai nevyksta į provinciją. Privačiai jie uždirba daugiau, nei galime pasiūlyti mes. Nors galimybių įgyvendinti šią svajonę nedaug, tačiau kol kas dar nelaidojame vilties.“

Kita E.Martinaičio svajonė – sukurti vaikų pučiamųjų orkestrą. Iki šiol muzikos skyrius neturėjo mokytojo, mokančio groti variniais pučiamaisiais, tačiau jau yra gautas pasiūlymas iš Muzikos akdemijos. Liktų tik apmokėjimo klausimas. „Tikimės, kad viskas išsispręs ir, manau, jei ne kitais, tai dar kitais mokslo metais Meno mokykla pučiamųjų orkestrą tikrai turės“, - dalijosi mintimis direktorius.

Pasirodo, dvi praėjusias vasaras Goldape muzikos skyriaus mokiniai su mediniais pučiamaisiais grojo orkestre kartu su lenkų vaikais, pūtusiais varinius pučiamuosius, ir jiems taip patiko, kad jie sutiktų groti orkestre net baigę Meno mokyklą.  

Muzikos skyriuje labai populiarus ir chorinis dainavimas. P.Sutkus teigė, kad, jei kažkada vidurinėse mokyklose tai buvo beveik priverstinis dalykas, tapęs prievole, tačiau šiandien jis vėl išpopuliarėjo. Pagrindinis šių metų projektas – pasiruošimas dainų šventei. „Galbūt, dėl to teks atsisakyti net kitų koncertų, - svarstė E.Martinaitis. - Mokiniai per metus turės išmokti apie 30 sudėtingų kūrinių, kurių negalėsime niekur kitur pritaikyti, nes sutartinės gražiai skamba tik tūkstantinėje minioje. Paprastiems koncertams jos netinka.“