Pataria dėl saugaus elgesio vandenyje

Karštą vasaros dieną prie vandens telkinių plūsta trokštantys atsivėsinti poilsiautojai, tačiau ugniagesiai gelbėtojai įspėja apie vandenyje slypinčius pavojus, atkreipia dėmesį dėl saugaus elgesio.  

Šakių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos (PGT) vyriausiasis specialistas Gintaras Ščajevas pirmiausiai akcentuoja, kad vaikus prie vandens telkinių turi prižiūrėti suaugusieji. Mažųjų, anot specialisto, vienų negalima palikti nei vonioje, nei vaikams skirtame baseinėlyje, netgi prie dekoratyvinių (kambarinių) akvariumų. Maži vaikai ypač pažeidžiami, nes jie gali prigerti 6 cm gylyje. Kad vaikai mažiau rizikuotų nuskęsti, vyresnius nei ketverių metų vaikus patariama mokyti plaukti. Bet klaidinga manyti, kad išmokęs plaukti vaikas vandenyje bus visiškai saugus. Mažamečiai vaikai neturi maudytis vieni, nes jie nesugeba įvertinti galimų grėsmių (per daug pavargęs, per šaltas vanduo, per toli nuo kranto, ir pan.).
 
Atkreipiamas dėmesys, kad nesaugu maudytis nežinomame vandens telkinyje, nes nežinomas dugno nuolydis, gylis, dugne esančios dubės, akmenys, styrančios medžių šaknys. Net mokančiam plaukti sunku įvertinti savo jėgas, todėl vaikai dažnai nuplaukia per toli. Vaikas turi žinoti, sako G. Ščajevas, kad pajutęs pirmuosius nuovargio požymius, privalo grįžti į krantą. Plaukiant reikėtų taupyti jėgas: kartais apsiversti ant nugaros ir atsipalaidavus pagulėti vandenyje. Bet jei pajuntama, kad į krantą sugrįžti bus sunku, reikėtų kartkartėmis pamojuoti ranka, kad ant kranto esantys suaugusieji atkreiptų dėmesį į mažąjį plaukiką.

Maudantis upėje, netikėtai gali pagauti stipri srovė. Tokiu atveju nereikėtų eikvoti jėgų kovojant su tėkme. Jei taip atsitiko, upe reikia plaukti pasroviui, šiek tiek įstrižai, po truputį artėjant link kranto. Jei upė vingiuota, reikia plaukti link upės vingio vidurio – ten srovė silpnesnė.

Maudantis vandenyje gali netikėtai sutraukti mėšlungis. Tokiu atveju pirmiausia reikia atsigulti ant nugaros. Jeigu mėšlungis sutraukė priekinius šlaunies raumenis, reikia gulint ant nugaros ištiesti ir patempti pėdą į priekį. Jeigu mėšlungis sutraukė nugarinius šlaunies raumenis, ištiesus koją, pėdą lenkti į save. Jeigu mėšlungis stipriai sutraukė ir skausmas didelis, koja pati neišsitiesia, ją reikia ištiesti rankomis. Galiausiai sutrauktą raumenį reikia trinti ir žnaibyti, kol pajusite, kad jis suminkštėjo. Po to koją reikia ištiesti. Kai mėšlungis praeina, galima plaukti į krantą, bet rekomenduojama tai daryti kitu plaukimo stiliumi.

Ugniagesiai gelbėtojai primena pagrindines taisykles:

• Nepalikite prie vandens be priežiūros mažamečių vaikų.
• Nestovėkite ir nežaiskite ten, kur galima netikėtai įkristi į vandenį. Tai gali būti prieplaukos ar molo kraštas, tiltas, status krantas.
• Nesimaudykite nežinomose, nuošaliose vietose. Geriau pasirinkite paplūdimį arba vietą, kur maudosi daugiau žmonių ir kur yra budintys gelbėtojai.
• Neplaukite už plūdurų, nors ir esate geras plaukikas.
• Nešokinėkite į vandenį nežinomoje vietoje, jūs galite susižaloti atsitrenkę į dugne esančius daiktus.
• Nesimaudykite iškart po valgio, išgėrę alkoholinių gėrimų.
• Perkaitę saulėje, nešokite staiga į vandenį, prieš tai juo apsišlakstykite.
• Negalima plaukti į laivų farvaterį arba artintis prie praplaukiančių laivų. Jus gali įtraukti po laivo sraigtais ar sužaloti.
• Neplaukiokite ant pripučiamų čiužinių, padangų kamerų, savadarbių plaustų ar kitų priemonių.
• Ypač pavojinga išdykauti valtyje, vaikščioti joje, ją supti, nes valtis gali apvirsti.
• Jeigu pradėjote skęsti, pasistenkite įkvėpti kuo daugiau oro, o dėmesį į save atkreipkite mojuodami rankomis.
• Pamatę skęstantį žmogų, šaukdami mėginkite atkreipti aplinkinių dėmesį ir iškvieskite gelbėjimo tarnybas tel. 112. Po to įsitikinkite, ar šalia nėra kokios nors gelbėjimo (gelbėjimo rato, valties ir kt.) arba parankinės priemonės, kuri neskęsta (kamuolio, čiužinio ir t.t.).
• Jeigu įmanoma, pamėginkite pasiekti skęstantįjį ranka, lazda, stora medžio šaka arba numeskite jam virvę.
• Jeigu šalia nieko daugiau nėra, pamėginkite gelbėti skęstantį, priplaukę prie jo su kokia nors plaukiojimo priemone (valtimi, vandens dviračiu), gelbėjimo ar parankine priemone, kuri neskęsta ir paduoti ją skęstančiajam per saugų atstumą, kad jis negalėtų jūsų sugriebti.
• Įsidėmėkite, jog gelbėti skęstantį gali tik geras plaukikas, kuris išmano gelbėjimo būdus ir moka tai atlikti praktiškai.

„Draugo“ inf.

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Ar vartojate mūsų krašte pagamintą produkciją?

klausimelis 12 03Aušra iš Valenčių:

Užsukam į „Laimę“ pyragų. Vyras iš vietinės įmonės dažnai perka šakočius. Taip pat ir raugintus kopūstus. Kokybė pasiteisino, todėl ir perkam. Rečiau nusiperkam vietoje gaminamo aliejaus. Dažnai iš anksto užsisakom norimos produkcijos. Apie pirtininkų teikiamas paslaugas ne itin žinau. Baldininkų paslaugomis taip pat netekę naudotis. Galbūt daugiau naudojuosi grožio paslaugomis, dauguma žmonių – autoservisų. 

klausimelis 12 03 2

Rasa iš Šakių:

Taip, perku. Kepyklos „Rugelis“ gaminius, mėgstam Juškų raugintus kopūstus. Dažniausiai produkciją įsigyjam iš pačių gamintojų, jų įmonėse. Perkam todėl, kad esam išbandę, pavyzdžiui, kopūstus. Nuvežam net artimiesiems. Prekybos centruose renkamės labiau mūsų krašte pagamintą produkciją. Tai sveikesnis, kokybiškesnis maistas. Be abejo, naudojamės grožio specialistų, odontologų paslaugomis. Tiesa, nei pirtininkų, nei baldininkų paslaugomis neteko pasinaudoti.

europos pulsas350px

IDLT240726 MA2022baneriai300x600

nuoma350px 
 
 BlueYellow-baneris
 
duarto baneris
 
sms
tu esi 350px

lt72 3
Mes vertiname jūsų privatumą
Mes naudojame slapukus. Kai kurie iš jų yra būtini svetainės veikimui, o kiti padeda mums tobulinti šią svetainę ir jūsų naršymo patirtį (stebėjimo slapukai). Galite patys nuspręsti, ar norite leisti slapukus, ar ne. Atkreipkite dėmesį, kad juos atmetę negalėsite naudotis visomis svetainės funkcijomis.