Lapkričio 23 d. Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos (LŽŪKT) Šakių rajono biure vyko seminaras, skirtas pristatyti ūkininkams augalininkystės ir gyvulininkystės naujoves. Į teorinį ir praktinį seminarą buvo pakviesti gyvulininkystės ūkių šeimininkai. Pagrindinė teorinė seminaro dalis buvo skirta specializuotai gyvulininkystei.

LŽŪKT gyvulininkystės konsultantas Vytas Gudaitis susirinkusiems rajono ūkininkams kalbėjo apie pašarų bei ligų kontrolės svarbą šiuolaikiniame ūkyje. Nustatyti, ar tinkamai yra šeriamos karvės ir kokia jų fiziologinė būklė, galima visai nesunkiai – tam reikia tik pasikviesti į savo ūkį mobiliąją laboratoriją. Pirmadienį Jotyškių kaime ūkininkaujančio Vaido Rudaičio ūkyje susirinkusiems ūkininkams Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos gyvulininkystės specialistas V. Gudaitis pristatė mobiliąją laboratoriją ir jos galimybes bei operatyviai atliekamų tyrimų naudą ūkiui. Devyniolika melžiamų karvių turinčiame mišriame ūkyje mobiliojoje laboratorijoje buvo atlikta netgi keletas skirtingų tyrimų – tirta šienainio kokybė, atliktas ultragarso tyrimas, buvo daromi karvių šlapimo bei kraujo biocheminiai tyrimai.

Anot V. Gudaičio, pašarinių žaliavų kokybė ir šėrimas turi, lyginant su kitais veiksniais, daugiausia įtakos melžiamų karvių produktyvumui. Reikia optimizuoti šėrimo racioną taip, kad karvė gautų pagrindines maisto medžiagas reikiamais kiekiais ir santykiais, kurie atitiktų laktacijos laikotarpį. Kiek maisto ir kitų medžiagų reikia karvei, priklauso nuo jos amžiaus, svorio, laktacijos laikotarpio, pieningumo, aplinkos ir kitų veiksnių. Karvės virškinimo traktas – labai sudėtinga laboratorija, kurios veikla priklauso nuo to, kiek ir kaip šeriama, kokios kokybės pašarai ir koks jų santykis. Racione turi būti visų reikalingų maisto medžiagų.

Konsultantui pasiteiravus apie gyvulių sveikatą, ūkininkai įvardijo nemažai ligų. Viena iš grėsmingesnių – ketozė.

„Jei aukšto produktyvumo karvė šeriama nesubalansuotai, iškyla ketozės, acitozės ir kitų medžiagų apykaitos ligų grėsmė”, – pabrėžė V. Gudaitis.

Du svarbiausi ketozės požymiai, pasak gyvulininkystės specialisto, tai kietos ir sausos gyvulio išmatos bei jaučiamas acetono kvapas iškvepiamame ore. Sudaryti tinkamą karvių šėrimo racioną – ūkininkams nelengva užduotis, todėl ją palengvinti gali pašarų analizės duomenys. Tuo tikslu pašarus būtina tirti. V. Rudaičio ūkyje mobiliojoje laboratorijoje buvo tirtas skirtingų rūšių šienainis (nors  galima ištirti ir kukurūzų silosą, šieną, liucernos šieną, žolę, kukurūzą ir kt.). Tirtame šienainyje buvo rasta vidutiniškai apie 11 proc. baltymo, kuris yra labai svarbus galvijų raciono dalis. Anot V. Gudaičio, geriausia, kai baltymo šienainyje būna 16 – 18 proc. Ląstelienos norma šienainyje yra 33 proc., tačiau V. Rudaičio ūkyje viename mėginyje rasta 35,5 proc., tai šiek tiek viršija normą. Pelų šienainyje rasta 5 proc., riebalų – 2,1 proc., energija – 6,2 (labai gera).

Atliekant kraujo bei šlapimo tyrimus šiame ūkyje buvo pasirinkti keli skirtingi galvijai. Buvo tirta pirmaveršė karvė, kuri po apsiveršiavimo susirgo. Pirminiai šlapimo tyrimai parodė, kad jos kūne yra nemenka ketoninių kūnų dozė – 40 mg (norma yra nulis miligramų). Ar nepažeisti kepenys ir kokia klinikinė šios karvės būklė, V. Gudaitis siūlė pasižiūrėti po biocheminių kraujo tyrimo rezultatų. Atlikus kraujo tyrimus paaiškėjo, kad sergančios karvės kraujyje yra normalus kalcio kiekis, kretininas, alguminas, kuris parodo kepenų ląstelių veiklą, be to, nerasta lėtinio kepenų uždegimo užuomazgų. Tačiau laboratorijos savininkas ragino nesidžiaugti iš anksto, nes kai kurie kraujo duomenys nebuvo džiuginantys. Padidėjęs belurubino kiekis kraujyje rodė, kad ši karvė serga kepenų toksikoze, rastas didelis uždegiminis fermentas (LDH) rodė uždegimą. Tiksliai nustatyti, kur yra uždegimas, kraujo tyrimo metu negalima, tačiau, pasak V. Gudaičio, paprastai uždegimai pasireiškia tešmenyje, gimdoje, kepenyse ir raumenyse.

V. Rudaičio kieme susirinkę ūkininkai teiravosi, kiek jiems kainuotų vienos karvės ištyrimas mobilioje laboratorijoje. Paaiškėjo, kad už tyrimus tektų sumokėti nuo 3 iki 20 eurų, priklausomai nuo ūkio bandos ar individualaus gyvulio sveikatingumo lygio. Biocheminiai kraujo tyrimai kainuoja 16 eurų, jais nustatomas net devynių mikroelementų kiekis kraujyje.