Kovo 8-ąją Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas nuotoliniame susitikime su Šakių rajono ir Kazlų Rūdos savivaldybės ūkininkais sulaukė gausybės klausimų – dėl pesticidų naudojimo mažinimo, valstybės žemės nuomos, melioracijos atnaujinimo ar įrengimo perspektyvų bei kitų. Ministras atsakė į iš anksto pateiktus žemdirbių klausimus, tiesa, apie mokesčių lengvatų peržiūrą ekspromtu atsakyti ministrui sekėsi sunkiau, todėl iš žemdirbių sulaukė kritikos.

LR teritorijos bendrajame plane Šakių rajonas išskiriamas kaip žemės ūkio kraštas, mūsų rajono žemdirbiai žemės ūkio ministro teiravosi, ar žemdirbiški rajonai neturėtų būti bendros žemės ūkio politikos prioritetuose, skiriant Europos Sąjungos (ES) lėšas.

„Kad ES numatoma parama būtų skiriama pagal regionus, mes nenumatę, skiriame pagal ūkininkavimo pobūdį, dirvožemio struktūros tausojimą. ES parama nėra asmeniniai pinigai – tai visų ES mokesčių mokėtojų pinigai, turime į tai atsižvelgti“, – trumpai komentavo ministras.

Ūkininkams aktualus traktoriaus taršos mokestis, jie stebisi, kodėl seni traktoriai apmokestinami pagal traktoriaus variklio galias, o įsigyjant naują žemės ūkio techniką, atitinkančią griežčiausius aplinkosaugos standartus, reikia mokėti taršos mokestį, kuris, anot žemdirbių, dažnai naudojamas miestų gerovei, o ne kaimo keliams.

Kaip patikslino ministras, Vyriausybės plane yra numatyta, kad mokesčių dalis, kurią administruos savivalda, plėsis.

„Kai bus pateiktas visas mokesčių paketas, tada ir spręsime, ieškosime balanso. Taip ir dėl dyzelino įsigijimo bei iškastinio kuro lengvatų peržiūrėjimo“, – tikino ministras.

Į susitikimą įsijungęs Žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas, Griškabūdžio žemės ūkio bendrovės vadovas Petras Puskunigis kėlė klausimą dėl valstybinės žemės valdymo.

„Aš manau, jei valstybinės žemės nuoma bus perleista kitai institucijai, žemdirbiams tai ypač sukels sunkumų, nes dauguma jos yra žemės ūkio paskirties žemė. Ir jos valdymą, ministre, nereikėtų paleisti iš rankų. Gali prasidėti įvairios interpretacijos, ūkininkai labai daug jos nuomoja“, – svarstė P. Puskunigis.

„Aš sakiau ir Prezidentūros organizuotoje nuotolinėje diskusijoje, kad miesto ir miestelių žemės būtų savivaldybės atsakomybėje, o visa likusi žemės ūkio paskirties žemė neurbanizuotose teritorijose turėtų likti koordinuojančiai institucijai, aš palaikau, kad liktų Žemės ūkio ministerijos kompetencijoje“, – sakė ministras.

Anot P. Puskunigio, žemdirbius neramina ir naujieji reikalavimai mėšlo laikymui, jo teigimu, ministerija bando išvengti siūlytų rekomendacijų įsakymą taisyti.

Ūkininkai domėjosi, kaip jiems įgyvendinti Europos Komisijos ambiciją per dešimtmetį iki 50 proc. sumažinti pesticidų naudojimą. Anot ministro, jei eisime prie tvarios žemdirbystės, tradicinė sėjomaina vietoj monokultūros bus neišvengiama, tuomet ir sumažinsime trąšų ir augalų apsaugos priemonių naudojimą.

„Klausantis ministro dėl mokesčių sistemos pertvarkos, susidarau tokį įspūdį, kad užimate profesionalaus stebėtojo poziciją, bet lyderystės čia nematau. Norėčiau pasiteirauti nuomonės dėl siūlymo iki 9 proc. sumažinti PVM būtiniausiems, ekologiškiems maisto produktams lengvatos“, – teiravosi savivaldybės tarybos narė Raminta Jakelaitienė.

„Mokesčių pakete yra virš 20 pozicijų įvairių žemės ūkio lengvatų, ten yra ką veikti ir ką peržiūrėti. Komentuosiu tada, kai turėsiu ką komentuoti, šiandien tikrai neturiu ką komentuoti“, – aiškino ministras.

Žemdirbiai teiravosi, kodėl tokia maža Lietuvoje skiriama kompensacija už dirbamoje žemėje stovinčius elektros stulpus.

„Septyniolikta Vyriausybė patvirtino vienkartinių kompensacijų mokėjimo tvarką už servitutus. Iki tol tokio įstatymo apskritai nebuvo, bent jau yra tvarka ir už stulpus, stovinčius dirbamoje žemėje, kompensacijos yra mokamos. Ar didelės, ar mažos – jau kitas klausimas. Šitoje vietoje aš negaliu komentuoti...“ – tikino K. Navickas.

Ūkininkai ministro taip pat teiravosi, kodėl asmenų, savarankiškai dirbančių žemės ūkyje, nėra nukentėjusiųjų nuo pandemijos sąraše.

„Todėl, kad yra mažiau nukentėję. Toks ir atsakymas. Žemės ūkis yra ne tiek nukentėjęs, kiek verslai, kurie yra tiesiogiai sustabdyti: restoranai, valgyklos. Kirpyklos tik dabar paleistos. Kovidinis poveikis mūsų sektoriui yra ne toks stiprus, kaip kitiems“, – kalbėjo ministras.

Rajono ūkininkas, UAB „Barzdų agroservisas“ vadovas Almantas Pališkis domėjosi ir melioracijos atnaujinimo ar įrengimo perspektyvomis.

„Reguliuojamas drenažas duoda puikių rezultatų, lyg ir pinigų buvo numatyta, dabar viskas nutilo, kokie, ministre, planai šiuo klausimu?“ – teiravosi A. Pališkis.

Anot žemės ūkio ministro, šiuo metu valstybės prioritetas – renovuoti magistralinę infrastruktūrą. Ministerija mato išeitį – specialaus melioracijos fondo įsteigimas. Sudargo ūkininkas Ričardas Lekavičius pasiteiravo, ar šis reikalas nebus „užkabintas ūkininkams ant sprando“.

Šiais metais balandžio 12 d. pradedamas žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimas, ministras trumpai supažindino su numatomais pakeitimais.

Vėliau klausimų sulaukė ir Žemės ūkio ministerijos atstovai, Europos Sąjungos paramos skyriaus vedėja Jurgita Butrimienė pasidalino mintimis apie startuosiančią naują LEADER programą „Sumanus kaimas“. R. Lekavičius teiravosi, ar tos koncepcijos kūrime dalyvauja kaimų atstovai. Pasak ministerijos atstovės, koncepcija bus kuriama su Vietos veiklos grupėmis.

Valandą Šakių rajono ir Kazlų Rūdos savivaldybės žemdirbiams skyręs ministras K. Navickas sulaukė ir kritikos.

„Ministras praktiškai nė į vieną klausimą neatsakė, tik tiek supratom, kad jis kažkada galės atsakyti. Ką paduos Vyriausybė, tą ir galės atsakyti...“ – susitikimo pabaigoje replikavo vienas susitikimo dalyvis, jam antrino kitas: „Jeigu žemės ūkio ministras gali pasakyti, kad per karantiną nukentėjo restoranai, kavinės, o ūkininkai, mėsos augintojai, kurie tiekia mėsą tiems patiems restoranams – nenukentėjo, man labai keistas ministro supratimas apie veiklą žemės ūkyje ir darbus.“

Susitikimą inicijavęs Seimo narys Giedrius Surplys kvietė bendrauti, teikti pasiūlymus ir kartu spręsti žemdirbiams iškilusius klausimus.

„Natūralu, kad ministras, kuris dirba neseniai, negali žinoti visų atsakymų, dialogas su juo vyksta ir žemdirbių asociacijų atstovai Vilniuje yra dažni svečiai, Kaimo reikalų komitetas Seime taip pat detaliai prižiūri situaciją“, – sakė G. Surplys, pacituodamas ir tokį klausimą, skirtą ministrui:

„Ar nereikėtų smulkųjį pieno ūkį įtraukti į Lietuvos paveldo sąrašą, o karvę – į Raudonąją knygą?“