Ekstremalios šių metų oro sąlygos sumažino uogų derlių, tačiau medunešiui beveik nepakenkė. Nors mūsų krašto bitininkai medaus ir prisuko šiek tiek mažiau nei praėjusiais metais, tačiau jo pavasariop pritrūkti neturėtų.

Šakietis Tautvydas Vaičiūnas, puoselėjantis šeimos bityną, kuriame šiandien maždaug 500 bičių šeimų, teigė, kad šiais metais labai didelio medunešio nebuvo.

„Kažkiek prie to prisidėjo pavasarinės šalnos, tačiau labiau turbūt pakenkė ilgai užsitęsusi sausra ir nors vėliau palijo, tačiau augalai jautė drėgmės trūkumą, dėl kurio jau antroje vasaros pusėje medunešis visai sustojo. Tačiau dėl to bitininkai šių metų medaus kiekiu skųstis negali“, – patikino Tautvydas, vardindamas, kad mūsų krašte buvo prisukta ir pavasarinio, ir rapsų, ir vasaros medaus su lipčiumi.

Jo teigimu, šiandien rinkoje tiek daug medaus, kad jo didmeninė kaina, lyginant su praėjusiais metais, nukritusi maždaug dvigubai, iki 1,62 euro. Šią situaciją labiausiai lėmė išaugęs importas, ypač iš Kinijos ir Argentinos.

 „Supirkimo kaina yra tokia maža, kad didesni bitininkai šį laikotarpį ketina nepardavinėti medaus, o išlaukti, kol situacija pasitaisys“, – aiškino šakietis bitininkas, patikindamas, jog tai – ne pirmas kartas, tokių krizių būdavo ir anksčiau.

Ne vienas pastebėjome, kad, nusipirkus šviežio skysto medaus, jis labai greitai susikristalizuoja, t. y. sutirštėja, dėl to kai kurie galvoja, kad į jį primaišyta daug cukraus. Pasak T. Vaičiūno, medaus konsistencija priklauso nuo gliukozės ir fruktozės santykio – jei gliukozės yra daugiau, medus linkęs kristalizuotis greičiau, o jei atvirkščiai – medus ilgiau išlieka skystas.

„Lietuviškas medus pasižymi greitesne kristalizacija, išskyrus miško, liepų ir vidurio vasaros medų, kuris turi daugiau lipčiaus, tačiau kiekvienas medus yra geras“, – patikino šakietis bitininkas, teigdamas, kad kitose Europos šalyse, ypač piečiau, labiau vertinamas būtent susikristalizavęs medus.

Griškabūdietė bitininkė Galina Šniokaitienė, savo bityne skaičiuojanti iki 100 bičių šeimų, įsitikinusi, kad medunešis šiemet nebuvo nutrūkęs. Mat būna, kad, išsukus pavasarinį medų, bitės ilgam sulenda į korius, o šiemet to nebuvo, jos medų nešė ir toliau.

Visai neseniai ji išsuko jau trečią sukimą ir yra įsitikinusi, kad šis medus surinktas iš itin medingų augalų – iš bandrenių, kurie ne tik pritraukia bites, bet ir pasižymi vaistinėmis savybėmis. Galina juos 50 arų plote augina specialiai savo bitutėms.

Bitininkė pasakojo, kad tai ne paskutinis medus – laukia dar vienas sukimas po Žolinės, kai reikės sutvarkyti vadinamą lizdinį medų. Ji tikisi, kad jis bus suneštas iš grikių, todėl taip pat bus vaistinis.  

Šakiečių Kęstučio ir Ernestos Ūsų bitynas, kurį sudaro 100 šeimų, šiemet netinginiavo – iš vieno avilio per visą sezoną buvo prisukta vidutiniškai po 50 kg medaus.  

„Nors pavasarį atrodė, kad medaus bus mažai, tačiau po to viskas pasitaisė“, – tvirtino Kęstutis, sukantis paskutinį medų.

Šiemet Ūsai išsuko nemažai pavasarinio ir ypač daug rapsų medaus. Jie sako, kad šalnos nepakenkė medunešiui, netgi priešingai, jį pailgino. Mat gegužės mėnesį, kai žydėjo rapsai, buvo šalta, todėl jie žydėjo ilgiau. O štai sausros metu bitės nepririnko vasaros žiedų medaus, nes kai sausa, augalai neišskiria nektaro, tačiau sunešė daug lipčiaus.

„Jame yra visi žemės mikroelementai, mineralai. Jis yra tamsus, ilgai nesikristalizuoja, gali netgi iki pavasario išbūti skystas. Sakyčiau, savo sudėtimi tai vertingiausias lietuviškas medus“, – tvirtino K. Ūsas, girdamas ir rapsų medų, kuris nėra labai populiarus Lietuvoje, tačiau labai vertinamas, pavyzdžiui, Vokietijoje, nes jame yra mažiausiai alergenų ir jį gali valgyti netgi tie žmonės, kurie yra alergiški medui.

„Kai edukacijose žmonėms duodame ragauti medaus ir jie nežino, kokį medų valgo, 90 proc. skaniausiu medumi įvardina būtent rapsų medų. O kai jiems tai pasakome, jie netiki. Sako, kad negali būti“, – pasakojo bitininkas, nesuprantantis, kodėl lietuviai šio medaus nemėgsta.

Tačiau, kaip paaiškėjo, tai nėra vienintelis mitas apie medų. Ernesta pasakojo, kad, pamatę medaus stiklainį su vadinamuoju medaus šerkšnu, žmonės nenori jo pirkti, nes yra įsitikinę, jog tai yra cukrus. Tačiau yra priešingai – jei pamatei ant stiklainio krašto medaus šerkšną, tai pirk tik šitą medų. Tai yra gliukozės kristalai, kurie rodo, kad medus yra nekaitintas, natūralus ir labai kokybiškas.