Strasbūre ūkininkai diskutavo apie ateitį ir problemas

strasburas
Anot europarlamentaro Bronio Ropės (dešinėje), jam yra žinoma, kad didžiausią rūpestį ūkininkams kelia Bendrosios žemės ūkio politikos įgyvendinimo strateginis planas su miglotomis taisyklėmis, sparčiai nykstantis pieno sektorius, kartais išaugę gamybos kaštai ir kritusios produkcijos supirkimo kainos. B. Ropės nuotr.

Lina POŠKEVIČIŪTĖ

Praėjusią savaitę europarlamentaro Bronio Ropės kvietimu Strasbūre svečiavosi šalies ūkininkai, liepos 13 d. susitikimo Europos Parlamente metu diskutuota apie Lietuvos žemės ūkio ateitį ir problemas.
 
Iš kelionės sugrįžęs Kidulių krašto ūkininkas, naujai įkurtos Šakių rajono ūkininkų sąjungos vienas iš iniciatorių Darius Ufartas pasakojo, kad europarlamentaras B. Ropė jiems tvirtino, jog dažnai girdi apie Lietuvos ūkininkų problemas, tad apie jas norėjo išgirsti iš pačių žemdirbių lūpų. Pasak D. Ufarto, susitikimo metu buvo plačiai diskutuota apie Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) įgyvendinimą.

„Europarlamentaras B. Ropė yra ne kartą akcentavęs, kad kažkodėl Lietuvos politikai nori būti pirmūnai Europos Sąjungoje (ES) su savo priimamais įstatymais. Tiesiog stačia galva neria į bedugnę, nežinodami, ar išplauks, ar ne, neįvertindami visų rizikų ir pasekmių. O kitų Europos šalių politikai stengiasi įvertinti visas grėsmes ir rizikas ir tik tuomet priimti vienokį ar kitokį įstatymą“, – sakė D. Ufartas.

Anot jo, be abejo, nerimauja žemdirbiai ir dėl žaliojo kurso – ar, įgyvendinant šią kryptį, nenukentės maisto gamyba, ar ūkininkai išliks konkurencingi?

„Dažnai mes atsiduriame prieš faktą. Laikydamiesi įvairių reglamentų, aplinkosauginių reikalavimų, mes mažiname savo produkcijos pagaminimo kiekį, didiname jos savikainą, tuo tarpu Europos Sąjunga neužtikrina vidaus rinkos ir plūsta pigūs, neapsaugoti, netvariai pagaminti produktai iš trečiųjų pasaulio šalių. Pavyzdžiui, grūdai, mėsa, medus. Taip iš rinkos išstumiami vietiniai, Lietuvos gamintojai. Neseniai teko girdėti, jog grikiai iš trečiųjų pasaulio šalių papuolė į mūsų parduotuves, o vėliau ištyrus juose buvo rastas per didelis glifosato kiekis, todėl teko išimti iš parduotuvių lentynų“, – tvirtino D. Ufartas.

Kartu į Strasbūrą vyko Lietuvos žemės ūkio tarybos vadovas Ignas Hofmanas, jo manymu, dažnai mūsų šalies politikai dėl keliamų ES reikalavimų pirštu beda į Briuselį.

„O iš tikrųjų tai problemos yra pas mus, Nacionalinėje politikoje. Europa tik duoda kryptį, kokio tikslo siekti, o jau priemones renkamės mes. Dažniausiai visuomet perspaudžiam ir priemones pasirenkam skausmingas savo visuomenei, – teigė I. Hofmanas. – Ne tik žemės ūkyje. Kaip pavyzdys automobilių pirmosios pagalbos vaistinėlės. Nėra nei vienoje Europos Sąjungos šalyje, kurioje būtų jau reikalaujama naujo turinio vaistinėlės. O Lietuva pirmoji puolė įgyvendinti.“

Anot Lietuvos žemės ūkio tarybos vadovo su europarlamentaru kalbėta apie tiesioginių išmokų suvienodinimą, apie energetikos alternatyvas, atsinaujinančius energijos išteklius, kaip atsisakyti iškastinio kuro arba žymiai jį sumažinti.  

„Dar kartą pasikartosiu, kad ne viską ES lemia, labai daug dalykų yra persipynę nacionaliniu šalies lygiu. Mes, lietuviai, Lietuva, yra visada linkę viską sutirštinti, padvigubinti“ – pasakojo I. Hofmanas.

Apie bitininkystės sektorių susitikimo metu kalbėjusi Lietuvos bitininkų asociacijos „Austėja“ narė Sigita Garbauskienė tvirtino, kad viešnagės metu perteikė pagrindinį susirūpinimą nuo Lietuvos bitininkų.

„Jau antri metai medaus supirkime visiškas štilis. Visi supranta, kur veda produkcijos nepardavimai. Dideli, išpuoselėti, profesionalūs bitynai išsiparduoda bičių šeimas, inventorių. Tiesiog nebeišgali išsilaikyti, visiškai neparduodant produkcijos. Arba už siūlomą žeminančią kainą, žemiau savikainos. Į Lietuvos rinką ėmė plūsti neaiškios kilmės bičių produktai. Į kur tai veda? Tai jau panašu į šio amato žlugdymą“, – kalbėjo bitininkė pridurdama, kad tai vienintelė žemės ūkio šaka, kuri negauna tiesioginių išmokų. – Gal pigesnio medaus ar medaus gaminių ir netrūks, tačiau puikiai žinome, kad iškils grėsmė augalijai. Bitės – ekosistemos dalis. Nebus kam apdulkinti žiedų, neužaugs vaisiai, daržovės. Nuskurs visa augmenija. Labai tikimės, kad bus atkreiptas dėmesys ir laiku padėta išspręsti nerimą keliantys klausimai.“

Pasak europarlamentaro B. Ropės, Lietuvos žemdirbiai pajėgūs įgyvendinti įvairius, net ir sudėtingus reikalavimus ir visuomenės lūkesčius su sąlyga, kad už kiekvieną sukuriamą viešąją gėrybę jiems bus adekvačiai atlyginama.

„Kiekvieną naują reikalavimą turi lydėti jo įgyvendinimui reikalingi pinigai. Todėl tiek Europos Parlamente, tiek kitose ES institucijose svarbu kelti BŽŪP finansavimo klausimus – ne tik dėl tiesioginių išmokų suvienodinimo, bet ir dėl paramos už aplinkai naudingas veiklas, jaunų, naujų ūkininkų pritraukimui į kaimą“, – susitikimo rezultatus komentavo B. Ropė.

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Kaip vertinate seimūno G. Surplio idėją liepos pirmąjį šeštadienį paskelbti Giminių diena?

klausimelis 06 11Irena iš Lukšių:

Manau, kad tolstančius giminaičius vargu ar kas begali suartinti, bet gal į naudą būtų. Galbūt pirmais metais ir neprigytų, bet ilgainiui taptų sava, žmonės kaip per kokias Jonines susieitų. Dabar tikrai daromės kaip robotukai – bėgi, bėgi... Pas mus aplinkoje silpnėja giminių ryšiai, net nežinau, kas dėl to kaltas, gal kompiuteriai, naujos technologijos. Žmonės pavargę, kažkas tikrai ne taip darosi. 

klausimelis 06 11 2

Antanas iš Šakių:

Teigiamai, šventės visada smagu. Nežinau, kaip ji galėtų būti švenčiama, manau, nuo giminių skaičiaus priklauso – turiu draugų, kur daug giminių, jie užsisako sodybas, šventė ne vienos dienos išeina. Aš nelabai daug giminių turiu, mažame rate išsitenkam, o ir šiaip, senas jau, nelabai kam įdomus... Manau, tokios progos gali svarbiomis tapti. Anksčiau kitaip būdavo, o dabar žmonės tolsta, kraustosi į užsienį jaunimas. Liūdna labai dėl to.


BlueYellow-baneris
 
sms
tu esi 350px
Mes vertiname jūsų privatumą
Mes naudojame slapukus. Kai kurie iš jų yra būtini svetainės veikimui, o kiti padeda mums tobulinti šią svetainę ir jūsų naršymo patirtį (stebėjimo slapukai). Galite patys nuspręsti, ar norite leisti slapukus, ar ne. Atkreipkite dėmesį, kad juos atmetę negalėsite naudotis visomis svetainės funkcijomis.