Kiek optimistiškesnėmis nuotaikomis gyvena Šilvėnų kaimo ūkininkas Vitalijus Tamulevičius. Jis laiko dešimt melžiamų karvių ir tikina, kad nors už pieno litrą tegauna šiek tiek virš 20 centų, tačiau pienas ir galvijai – jų šeimos pragyvenimo šaltinis. (L. Poškevičiūtės nuotr.)
Lina POŠKEVIČIŪTĖ
Nuo metų pradžios pienininkai įvairiomis protesto akcijomis bandė atkreipti dėmesį į itin sudėtingą situaciją pieno sektoriuje. Tačiau pasiekti realios naudos sprendžiant krizę taip ir nepavyko. Todėl nuleidę rankas šiais metais vienas paskui kitą traukiasi ir mūsų rajono smulkūs pieno ūkiai.
Pienininkai traukiasi ir dėl šiemet nepalankių ūkininkavimo sąlygų, ir dėl pieno krizės. Žemės ūkio duomenų centro duomenimis, per aštuonis šių metų mėnesius pieno ūkių rajone sumažėjo 25-iais. Jei sausio 1 d. buvo 495 pieno gamintojai, tai rugsėjo 1 d. jų beliko 470.
„Tikrieji skaičiai pasimatys po spalio. Daugybė žmonių jau negamino pašarų karvėms. Žmonės išsiparduoda susėklintas karves. Tai yra tragedija. Ir niekam nerūpi“, – tvirtino kalbinta Šilvėnų kaimo (Plokščių sen.) gyventoja Elena Grumulaitienė, pridurdama, kad mažieji pieno ūkiai rajone nyksta.
Pati E. Grumulaitienė anksčiau taip pat laikė karves, dabar apie 20 melžiamų karvių ūkiu rūpinasi sūnus. Moteris dirba ir UAB „Pieno tyrimai“ kontrolės asistente Plokščių, Kriūkų krašte ir sako, kad situacija mažuose pieno ūkiuose tragiška.
„Pieno supirkimo kaina didėja, jeigu turi didesnį pieno kiekį. O mažiems ūkiams tikrai labai liūdna. Tikriausiai nori juos galutinai sužlugdyti, – kalbėjo šilvėniškė. – Žmonės iš karvių laikytojų pieno atvažiuodavo nusipirkti ir į namus, tačiau pavasarį daugelio ūkių ir pienuko jau nebebus.“
Šiandien lankantis Plokščių seniūnijoje vis dar galima laukuose pamatyti nemažai besiganančių juodmargių, tačiau nenoriai šneka kalbinti šio krašto smulkių pieno ūkių savininkai. Štai tiek Voniškių, tiek Naujeliškių kaimuose bei pačiuose Plokščiuose net keli karvių laikytojai gyvulius jau pardavė arba ruošiasi tai padaryti šį rudenį ar kitąmet.
Sutikusi kalbėti pieno ūkį turinti Ingrida Žilinskienė neslėpė pykčio ir bejėgiškumo, kad nieko negali pakeisti, nors tiek dedama pastangų, o viskas perniek.
„Jau nesinori net apie tą pieno sektorių kalbėti. Greičiausiai naikinsim pieno ūkį. Dar per žiemą laikysim, pavasarį – svarstysim. Be abejo, tokio apsisprendimo priežastis – pienas superkamas vis pigiau. Greičiausiai prie to ir prives, kad vartosim atsivežtinius pieno produktus, – kalbėjo ūkininkė, dar auginanti trylika juodmargių. – Nors ir karščiai buvo, bet pasigaminom šienainio pakankamai, buvom atsinaujinę pievų. Manau, žmonės išsiparduoda gyvulius dar ir todėl, kad neturi kuo jų šerti, nes nepasiruošė pašarų žiemai.“
Tiesa, šiek tiek optimistiškesnėmis nuotaikomis gyvena Šilvėnų kaimo ūkininkas Vitalijus Tamulevičius, laikantis šiuo metu dešimt melžiamų karvių. Daugiausiai yra laikęs iki 26 karvių, tuomet pasinaudojo ir parama.
„Šiuo metu gaunam virš dvidešimties centų už litrą pieno. Niekada geros kainos už pieną nebuvo, tačiau laikom gyvulius, dirbam. Nenusiviliam. Sūnus Dainius labai padeda ūkyje, jis augina apie dvidešimt mėsinių galvijų. Pienas ir galvijai – mūsų pragyvenimo šaltinis, todėl ir laikom gyvulius“, – kalbėjo V. Tamulevičius.
Vyriškis pasakojo, kad užsėjo aštuonis hektarus naujos pievos, tai šiemet prisišienavo daug žolės, pieva davė net keturis derlius. Penktadienį, mums besilankant ūkyje, karves Tamulevičiai ir ginė į sodriai žaliuojančią pievą, sako per parą iš karvutės primelžiantys net iki 35 litrų pieno.
V. Tamulevičius atskleidžia, kad ypač brangus yra gyvulių sėklinimas, visus veršelius pasilieka ūkyje, buliukus sūnus augina maždaug iki dvejų metų amžiaus, telyčaites taip pat pasilieka sau.
Lukšių seniūnijoje ūkininkaujantis per 40 melžiamų karvių ūkį laikantis Darius Žukaitis sako, kad „kantrybė jau senka“.
„Kol kas dar karves laikom. Pašarų pasiruošėm pakankamai. Padidinom šiemet kukurūzų plotus, pašaro dar pasiruošim. Kaip žiemą numušė pieno kainas žemyn, taip iki šiol ir nepakilo. Negaunam nė trisdešimt centų, – kalbėjo D. Žukaitis. – Kol kas kenčiam, bet mintys jau sukasi apie pasitraukimą iš pienininkystės.“
Pasak Lietuvos vidutinių pieno ūkių asociacijos pirmininkės Renatos Vilimienės, nuo pat sausio mėnesio Lietuvos pienininkai susidūrė su stipriai mažėjančių pieno kainų problema, pradėjo mažėti tiek gyvulių skaičius, tiek ir superkamo žaliavinio pieno kiekis. Šalyje šių metų pradžioje buvo 21 tūkst. 507 pieno gamintojai, rugsėjo 1 d. liko 20 tūkst. 237.
„Vien tik rugpjūtį Lietuvoje sumažėjo beveik tūkstančiu karvių, tikėtina, kad iš šio sektoriaus pasitraukė per mėnesį maždaug 200 žmonių“, – sakė R. Vilimienė pridurdama, kad visgi per pastaruosius mėnesius stambiose šalies žemės ūkio bendrovėse karvių daugėjo ir didėjo primilžiai, tačiau parduodamo žaliavinio pieno kiekis sumažėjo beveik 3 proc.
„Tai reiškia, kad didžiosios bendrovės nebekompensuoja to pieno kiekio, kurį parduodavo mažesni, pienininkystės atsisakę ūkiai. Tiek ŽŪM, tiek ir Prezidentūroje apie tokias tendencijas mes kalbėjome dar šį pavasarį – perspėjome, kad rudenį bus didelis parduodamo pieno kiekio kritimas – taip ir įvyko. Bet ir vėl – mūsų visiškai niekas negirdi“, – įsitikinusi R. Vilimienė.
Anot jos, nuo pat sausio mėnesio ŽŪM nepadarė nieko, kad pieno sektorius nors kiek pradėtų kvėpuoti.
„Davė 8 mln. paramą. Paramos mums nereikia, mums reikia sąžiningo atlygio už atliekamą darbą. Kad pinigai būtų padalinti proporcingai, o ne taip, kaip dabar – perdirbėjai su prekybininkais pasiima viršūnėles, o mums telieka šaknelių dalis. Šios politikų kadencijos metu ypač išryškėjo paniekinantis ir žeminantis požiūris į žemės ūkio sektorių iš Vyriausybės pusės. Žemės ūkio ministerija, pasirūpinkite įstatymais, kad atsiskaitymai būtų sąžiningi, kol to nebus, tol pieno sektorius ir eis į dugną. Matant šios dienos tendencijas, dugnas jau visai čia pat“, – kalbėjo R. Vilimienė.