Naujos biodujų jėgainės statybos Plynių k. (Lukšių sen.) ne naujiena, projekto vystytojai jau ne kartą buvo susitikę su Lukšių bei Plynių bendruomene, tačiau klausimų gyventojams vis dar kyla.
Šalia Lukšių žemės ūkio bendrovės (ŽŪB) galvijų ūkio, esančio Plynių k. teritorijoje, numatoma statyti biodujų jėgainę. Ankstesniuose susitikimuose su visuomene buvo pristatytas ir poveikio visuomenės sveikatai vertinimas, o balandžio 25 d. buvo pristatyti ir parengti projektiniai pasiūlymai. UAB „Volflita“ projekto architektas Gediminas Tušas susitikimo pradžioje informavo, kad biodujų jėgainės statytojas yra Lukšių ŽŪB, o pristatydamas architektūrinius sprendinius akcentavo, kad planuojamos statyti biodujų jėgainės statiniai (operatorinės, katilinės pastatai, du bioreaktoriai, digestato maišymo rezervuarai, separatoriaus pastatas ir kiti statiniai) išsidėstys greta jau esančio gyvulininkystės ūkio Plynių kaime. Į biodujų jėgainę, kuri bus aptverta, bus patenkama ir išvažiuojama iš esamo vietinės reikšmės kelio, kuris eina pro ūkio teritoriją.
Biodujų jėgainės technologinius procesus pristatęs technologas Donatas Lapinskas pabrėžė, kad šie susideda iš keleto etapų. Kad pagrindinės žaliavos naudojamos biodujų gamyboje yra karvių ir vištų kraikinis mėšlas. Tad dalis tiek skysto, tiek kraikinio mėšlo bus tiekiama iš esamų mėšlo surinkimo šulinių bei karvidžių, esančių Plynių kaime, kita dalis – transportuojama Girnių galvijų komplekso, esančio už daugiau nei 5 km. Vištų mėšlas bus atsivežamas iš paukštyno.
„Atvežtos žaliavos bus iškraunamos tiesiai į buferines talpas, kuriose kietos žaliavos bus maišomos su skystomis, kol gaunamas homogeniškas žaliavinis substratas. Iš jų siurbliais žaliavinis substratas bus tiekiamas į bioreaktorių. Jame anaerobiniu būdu, pasiekus tam reikiamą temperatūrą, bus išgaunamos biodujos, kurios kaupsis dujų saugykloje. Prieš patenkant į magistralinį dujotiekį, pagaminamos biodujos bus valomos. O susidariusi apdorota žaliava (substratas) bus panaudojamas laukų tręšimui“, – kaip veiks biodujų jėgainė pasakojo D. Lapinskas. 
Nors į susitikimą su naujos biodujų jėgainės projektuotojais bei statytojais atėjo nedaug gyventojų, bet šie nerimavo, kad važiuos sunkvežimiai su žaliava, didės ne tik smarvė, bet ir gadinami keliai, kils kitos rizikos. Projekto vystytojai žadėjo, kad dėl biodujų gamyklos gyventojų gyvenimo kokybė neblogės. D. Pavalkio nuotr.
Išklausius, kaip biodujų jėgainę numatoma eksploatuoti, tiek Lukšių, tiek Plynių gyventojams kilo klausimų. Pirmiausiai dėl transporto, vežančio į biodujų jėgainę mėšlą, intensyvumo.
„Priklausys galbūt nuo to, kiek mes čia sukaupiam tos žaliavos, kurią reikės suvežti į biodujų jėgainę. O vėliau perdirbta žaliava digestatas turės sugrįžti atgal į esamus rezervuarus. Kol kas ir mums sunku atsakyti, kokiu ritmu tas transporto dažnumas suksis. Negali paneigti, bus papildomas transporto judėjimas. Ir dabar su mėšlu važiuojam į laukus“, – kalbėjo Lukšių ŽŪB vadovas Kastytis Krištolaitis.
Plynių kaimo gyventojas Raimondas Baltrušaitis pirmiausiai teiravosi, ar toks sunkios technikos važiavimas iš Girnių fermos į biodujų jėgainę Plyniuose nepakenks ypač pavasarį ar rudenį ir taip prastai kelių būklei. Jam pritarė ir miestelio seniūnas Vytautas Andziulevičius.
„Tai labiausiai gali nukentėti mūsų keliai. Ypač žvyrkelis Lukšiai–Sintautai, taip pat nuo jo vedantis kelias į Plynių gyvenvietę. Taip pat jau esamas asfaltas per Plynių gyvenvietę. Kyla klausimas, kas tuomet, jeigu sugadinamas kelias, jį atstato?“ – kėlė klausimą seniūnas, o kiti kalbėję gyventojai svarstė dėl šių kelių asfaltavimo galimybės.
Už tokį priekaištą Lukšių ŽŪB vadovas K. Krištolaitis net pyktelėjo.
„Ar ne gėda jums taip kalbėti? Šitiek metų bendrovė vykdo veiklą, tai jeigu mes tų kelių negreideriuotume en kartų per metus, kokie tie keliai būtų?! Tiek, kiek mes prisidedam prie kelių tvarkymo, tikriausiai nė vienas tiek neprisideda, – kalbėjo bendrovės vadovas. – O dėl Sintautų kelio, tai kur yra savivalda, valstybiniai dalykai? Tai mes jų visų neišasfaltuosim. Tuo keliu važinėja ne vien bendrovės technika. Mes juos prižiūrėjom, prižiūrim ir drįstu pasakyti, kad jie nepablogės, ir toliau, kiek galim, prižiūrėsim, kartu su seniūnija, su savivalda.“ 
Nors į susitikimą su naujos biodujų jėgainės projektuotojais bei statytojais atėjo nedaug gyventojų, bet šie nerimavo, kad važiuos sunkvežimiai su žaliava, didės ne tik smarvė, bet ir gadinami keliai, kils kitos rizikos. Projekto vystytojai žadėjo, kad dėl biodujų gamyklos gyventojų gyvenimo kokybė neblogės. D. Pavalkio nuotr.
Gyventojams ypač rūpėjo kvapų klausimas. D. Lapinsko tvirtinimu, aktualiausias taršos šaltinis yra prie maišymo rezervuarų, tačiau patikino, kad, žaliavą atvežus į juos, rezervuaras yra uždaromas, tad, vykstant maišymo procesui, kvapai liks jo viduje.
„Visos teisingai veikiančios biodujų jėgainės mėšlo kvapus mažina. Garsas iš įrangos, aišku, gali sklisti, taip pat ir iš transporto judėjimo“, – neslėpė D. Lapinskas pridurdamas, kad siekiant išvengti sprogimo pavojaus bioreaktoriuose dėl galimo biodujų pertekliaus (jei sutriktų dujų tiekimas į magistralinį dujotiekį) perteklinės biodujos būtų deginamos avariniame fakele.
„Bet jeigu tam nesandariam rezervuare bus sandėliuojamas paukščių mėšlas, o pietų vėjas dažniausiai pučia į gyvenvietę, tai kvapai nedžiugins tikrai“, – pastebėjimą išsakė gyventojas, o biodujų jėgainės projektuotojai žadėjo, kad vištų mėšlas praktiškai nebus sandėliuojamas, o iš karto panaudojamas.
Į pokalbį įsijungęs projekto vadovas, AB „Akola Group“ atstovas Tadas Dailidėnas dar kartą akcentavo, kad jie biodujų jėgainę nesiekia pastatyti pigiausia kaina, bet kad būtų efektyvi ir aplinkosaugine prasme. Todėl biodujų jėgainės technologiniame procese bioreaktoriuose pasirinktas ne mechaninis maišymas, bet žaliava bus maišoma nuolat dujų-hidrauliniu būdu. Tokia technologija sumažins ir garsų sklidimą.
„Stengiamės, kad biodujų gamybos procesas būtų kiek įmanoma uždengtas. Be abejo, pats projektas bus naudingas mokestine prasme, mokesčių dalis tikrai bus į infrastuktūrą investuojama, viskas priklauso nuo savivaldos Ir pati žemės ūkio bendrovė yra bendruomenės dalis, ir tos investicijos daromos, kad bendruomenei būtų nauda“, – kalbėjo T. Dailidėnas. Atsakydamas į klausimą, kodėl biodujų jėgainės lokacine vieta pasirinkta Plynių, o ne Girnių fermos teritorija, jis pridūrė, kad Plyniai pasirinkti dėl artimesnio atstumo iki magistralinio dujotiekio.
Įrengus ir pradėjus eksploatuoti biodujų jėgainę numatoma sukurti keturias darbo vietas. Pasak statytojų, statybos darbai turėtų prasidėti jau šį rudenį, o jėgainė pradėtų veikti 2025 m. viduryje. Jos statytojai tikisi, kad, pradėjus veikti biodujų jėgainei, jiems nereikės „raudonuoti prieš bendruomenę, kad nesuvaldo gamybos proceso, kvapų“, o tiek lukšiečiai, tiek Plynių kaimo gyventojai linkėjo, kad „tokie gražūs pažadai neliktų tik pažadais“.
„Malonu, kad pozityviai esate nusiteikę. Tų kažkokių baimių visada yra. Ir mes visi į kai kuriuos klausimus atsakysime, kai pradės veikti biodujų jėgainė. Tokie projektai yra skatinami ir finansuojami iš Europos fondų, nes tai yra pažangesnis mėšlo tvarkymo būdas. Tikimės, kad bus švari, tyli aplinka, suvaldyti po fermentacijos kvapai. Spręsim ir atsiradusius klausimus tiek su gyventojais, tiek su jėgainės technologijos rengėjais“, – tokiomis mintimis susitikimą užbaigė K. Krištolaitis.
Virginijus iš Branduoliškių:
