Sausio 14 d. pristatyta Barzdų vėjo elektrinių parko poveikio aplinkai vertinimo ataskaita sulaukė gyventojų klausimų ir diskusijų. Jau vien dėl planuojamų statyti tokio didelio kiekio – iki 105 vėjo elektrinių, kurios numatomos statyti per dvi – Šakių ir Kazlų Rūdos savivaldybes. Nors pristatymo pabaigoje paaiškėjo, kad galimai iškils tik apie 20 vėjo elektrinių, visgi gyventojai pasigedo daugiau informacijos šiuo klausimu, neramino šešėliavimo poveikis, rūpėjo paukščių saugumas, kada pasieks bendruomenėms numatomos skirti lėšos ir kita.
Poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą rengusios UAB „Nomine Consult“ projekto vadovė Erika Stakėnė susitikimo pradžioje informavo, kad Barzdų vėjo elektrinių parkas apims Griškabūdžio, Barzdų bei Jankų seniūnijas, kad su ataskaita buvo galima susipažinti ataskaitos rengėjų, Aplinkos apsaugos agentūros internetiniame puslapyje, Marijampolės bei Šakių laikraščiuose, minėtose seniūnijose.
Pasak ataskaitos rengėjos, iš planuojamų 105 vėjo elektrinių 57 vėjo elektrinės numatomos Barzdų, 40 – Griškabūdžio, 8 – Jankų seniūnijoje. Pridūrė, kad vėjo elektrinių parkas numatomas statyti sklypuose, kurių naudojimo paskirtis – žemės ūkio. Sklypų nuosavybė – privati. 
Vėjo elektrinių statytojus barzdiškiai apipylė klausimais, juos domino tiksli informacija, kokiu atstumu iki gyvenvietės stovės elektrinės, koks vėjo jėgainių keliamo triukšmo lygis, poveikis paukščiams. Kalbėjusio Nerijaus (stovi) teigimu, jis apskritai nematė jokių lauko tyrimus atliekančių specialistų. D. Pavalkio nuotr.
Buvo pristatyta ir vėjo elektrinių techninė charakteristika: bokšto aukštis iki 179 m, rotoriaus diametras iki 175 m, bendras vėjo elektrinės aukštis iki 266,5 m, skleidžiamas triukšmo lygis iki 106,9 dB. Ataskaitos rengėjai patikino, kad vėjo elektrinėse bus sumontuotos stabdymo, apsaugos nuo žaibo, valdymo, apšvietimo sistemos, bei pridūrė, kad ataskaitos rengime dalyvavo nepriklausomi ekspertai: kraštovaizdžio, visuomenės sveikatos specialistai, ornitologas, šikšnosparnių ekspertai. Buvo vertinamas poveikis vandeniui, klimatui ir aplinkos orui, žemei ir dirvožemiui, nekilnojamojo kultūros paveldo vertybėms. Šiems komponentams neigiamas poveikis nenustatytas. Tačiau kraštovaizdžio ir biologinei įvairovei ir visuomenės sveikatos komponentams nustatytas minimalus poveikis ir rekomenduojama taikyti tą poveikį mažinančias priemones.
Pristatydama plačiau apie planuojamos ūkinės veiklos poveikį vandeniui, E. Stakėnė paminėjo, kad esančias melioracijos sistemas ir įrenginius numatoma išsaugoti ar rekonstruoti. Vykdant elektrinių statybos darbus ir tiesiant požeminius elektros kabelius žadama siekti kuo mažesnio poveikio aplinkai. Kalbant apie poveikį kraštovaizdžiui, paminėta, kad rekomenduojama kai kuriose vietose (prie Degutinės, Patašinės Barzdų, Buktiškių gyvenviečių) statyti mažesnio aukščio elektrines. Prieita prie išvados, kad neigiamo poveikio turizmui ir rekreacijai nebus, nes minėtų seniūnijų teritorijoje nėra kurortinių vietų ir pan. Kiek plačiau pristatytas poveikis šikšnosparniams. Jų apsaugai numatyta įrengti elektrinės veiklą stabdančią sistemą. Elektrinių statytojams rekomenduota taikyti poveikio mažinimo priemones ir dėl paukščių: įrengti išankstinio paukščių aptikimo-reagavimo sistemas, nerengti elektrinių erelio rėksnio ir jūrinio erelio buvimo vietose. Kaip teigė ataskaitos rengėjai, vėjo elektrinių statyba galima, nes triukšmo ir šešėlių ribinės vertės gyvenamojoje aplinkoje nebus viršijamos.
Poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą rengusios UAB „Nomine Consult“ projekto vadovė Erika Stakėnė (dešinė) patikino, kad ataskaita dar bus koreguojama ir bus atsižvelgta į gyventojų išsakytas pastabas. O į susitikimo metu neatsakytus klausimus žadėjo atsakymus pateikti kiekvienam asmeniškai raštu. D. Pavalkio nuotr.
Iki viešo visuomenės supažindinimo su ataskaitos rezultatais, gyventojai raštu pateikė savo komentarus ir pastebėjimus. Pirmiausiai, kad buvo per mažai informacijos. Gyventojams rūpėjo ir migruojančių paukščių saugumas, ar bus atsižvelgta į Kazlų Rūdos miškuose įsikūrusį Lietuvos kariuomenės poligoną, nes, gyventojų teigimu, tai jau poveikį aplinkai darantis objektas.
„Iš bendro žemėlapių vaizdo atrodo, kad gyvensime vėjo elektrinių miške. Ar bus skaičiuojama ir kitų vėjo elektrinių parkų statytojų, t. y. bendras poveikis aplinkai? Kokia infragarso ir šešėliavimo įtaka gyventojams?“ – teiravosi gyventojai.
Kaip pabrėžė E. Stakėnė, ataskaitos viešinimo procedūros buvo atliktos tinkamai, kad vertina gretimų elektrinių parkų poveikį aplinkai, kurie jau yra gavę statybų leidimus.
„Noriu pažymėti, kad pagal atliktus tyrimus užsienio šalyse elektrinių sukeliamo infragarso poveikio niekada nebuvo nustatyta. O dėl paukščių saugumo, pasikartosiu, buvo rekomenduota taikyti poveikį mažinančias priemones, dalyje vietų visai atsisakyti statyti elektrines“, – komentavo E. Stakėnė. 
Vizualizacija nuo Griškabūdžio gyvenvietės planuojamų VE kryptimi (3 fotofiksacijos taškas).
Vėliau klausimais ataskaitos rengėjus apipylė tiek į susitikimą atvykę Barzdų, tiek nuotoliu prisijungę Griškabūdžio, Jankų, Degutinės gyventojai.
Barzdų gyventojas Dalius nesuprato, kaip nustatomas tikėtinas šešėliavimo valandų skaičius per metus, kuris neturi viršyti maksimalaus leistino skaičiaus – 30 val.
„Tai ką – sparnus uždengsit? O dėl šikšnosparnių tai suprantu – sensorius jį atskrendantį pamato ir elektrinė sustoja... Bet ar inercijos momentu ją greitai sustabdyti bus įmanoma?“ – teiravosi gyventojas.
Planuojamos ūkinės veiklos užsakovas UAB „Green Genius“ plėtros vadovas Robertas Perveinis jam paaiškino, kad, siekiant užtikrinti, kad nebus viršijama 30 val. metinė šešėlių mirgėjimo trukmė, bus diegiama techninė priemonė – vėjo elektrinė bus stabdoma.
„Jei mes numušim paukščių rūšies daugiau, kiek yra leidžiama teisės aktais, vėjo parkui yra taikoma sankcija ir būtų veikla stabdoma pusei metų. Tai mums neša didžiulį nuostolį. Todėl mes esame suinteresuoti diegti sistemas paukščiams aptikti“, – aiškino R. Perveinis.
Jau kalbėjusio Daliaus pastebėjimu, iš ataskaitos matyti, kad paukščių migracija buvo tirta pernai kovo mėnesį, jo teigimu, pernai buvo ankstyvas pavasaris ir paukščiai parskrido jau vasarį.
„Daugiamečio paukščių tyrimo nepadarėte“, – sakė jis.
Kitas barzdiškis Nerijus rėžė, kad gyventojai, dirbdami laukuose, apskritai jokio lauko tyrimus atliekančio stebėtojo nematė. 
Dar vienam gyventojui rūpėjo, kokia nauda „iš tų elektrinių bus seniūnijai“.
Kaip paaiškino R. Perveinis, žemės savininkams, kurių valdose stovės elektrinės, bus išmokėtos kompensacijos, pagal įstatymą bus mokama nuo kiekvienos elektrinės gamybos įmoka. Jo teigimu, nuo vienos elektrinės per metus statytojams teks sumokėti maždaug 16 tūkst. eurų mokestį: viena dalis pinigų atiteks gyventojams, kurie gyvena 5 km atstumu nuo parko, kita dalis (85 proc.) skiriama bendruomenėms (įsikūrusioms 15 km atstumu), kurios, norėdamos įsisavinti lėšas, turės rengti projektus.
„Mes visada siekiam bendradarbiauti su bendruomenėm. Kviečiu kreiptis į mus, „Green Genius“, kaip projekto vystytojus“, – teigė R. Perveinis.
Gyventojams rūpėjo ir elektrinių eksploatacijos trukmė, kaip ir kur jos bus utilizuojamos, kada prasidės realūs statybos darbai. Kaip teigė elektrinių parko statytojas, statybos darbai galėtų prasidėti po trejų metų, atlikus projektavimo darbus, gavus statybų leidimą.
„O tai vakare, kai poilsio metas, jūs elektrines išjungsit? Tikrai ne!“ – samprotavo gyventojas Vytautas.
E. Stakėnė pabrėžė, kad elektrinė stovės gana toli nuo gyvenamosios aplinkos, aukštai, o triukšmo lygį reglamentuoja Lietuvos teisės aktai, ir parko statytojai negali viršyti ribinės triukšmo lygio vertės naktį, kuri yra 45 dBA. Parko statytojas dar kartą akcentavo, kad negavę iš gyventojų, kurių namas yra arčiau nei už 720 metrų nuo elektrinės, ar iš žemės savininkų sutikimų, kur yra arti paukščių lizdavietės – tose vietose statyti elektrines jie atsisakė.
Nuotoliu pristatymą klausę gyventojai taip pat turėjo nemažai klausimų: pastebėjo, kad ataskaitoje poroje vietų vandens telkiniai pateikti ne iš Šakių sav., o iš Kėdainių ir Panevėžio. Tai ataskaitos rengėjai pavadino techninio pobūdžio klaida ir pažadėjo ištaisyti.
Degutinės bendruomenės centro pirmininką Vytautą Legotą domino, kada bendruomenės galės kreiptis dėl jau apkalbėtų joms numatomų skirti lėšų. Buvo atsakyta, kad nuo parko eksploatacijos pradžios.
O susitikimo pabaigoje vėjo elektrinių parko statytojas atskleidė, kad nei įmanoma, nei jie kelia tikslą pastatyti 105 vėjo elektrines.
„Mūsų tikslas buvo pasirinkti didelę teritoriją, kad ją ištirtume, koks bus ir kuriose vietose bus poveikis aplinkai. Ir statyti elektrines tenai, kur tas poveikis aplinkai būtų mažiausias. Skaičius priklausys ir nuo gyventojų sutikimų. Mūsų tikslas yra pastatyti ne mažiau nei 20“, – informavo elektrinių statytojas.
V. Legota domėjosi, į kurią pusę labiau orientuojamasi tas 20 vėjo elektrinių statyti, bet elektrinių statytojas tiksliau atsakyti negalėjo.
Gyventojai tiesiai šviesiai klausė, kodėl parkui vystyti pasirinktas Barzdų kraštas. Jiems buvo atsakyta, kad ir dėl vėjo, ir dėl lygių laukų, ir dėl galimybės prisijungti prie per Šakius einančios naujos elektros perdavimo linijos.
Į daugelį gyventojų užduotų klausimų vėjo elektrinių parko vystytojai žadėjo atsakyti asmeniškai kiekvienam raštu.
Arūnas iš Ringaudų:
