UAB „Šakių šilumos tinklai“ dar vadovaujant ankstesniam vadovui buvo įsigytas gana galingas 6,6 MW dujinis katilas, apie kurį kalbėta, kad jis bus rezervinis ir jungiamas avarijos atveju. Dabar prabylama, kad jis galėtų šildyti vandenį vasarą, tačiau esminis ir jau ne pirmąkart keliamas klausimas, tiksliau dvejonė, kad Šakiams toks katilas gerokai per didelis. Juolab kad net ir investavus daugiau nei 200 tūkst. eurų, jo vis tiek negalima eksploatuoti, o norint pasiekti tikslą, reikia dar maždaug tiek pat, tačiau pati įmonė lėšų neturi.
Nors, rodės, buvęs vadovas investicija ir užmojais turėti rezervinį katilą neabejojo, dabartinis vadovas Marius Matelis tik gūžčioja pečiais, kam Šakiams reikėjo tokio įrenginio, juolab kad jo iki šiol negalima naudoti.
„Reikėjo taip suskaičiuoti ir parengti, kad darbai būtų įvykdyti nuo A iki Z, iki raktų, kad sumokėjai pinigėlius, paspaudi mygtuką ir veikia. O šiuo atveju aš nežinau, kur čia kas ką peržiūrėjo, neperžiūrėjo, kas su kuo sutarta, kad dabar dar pusės pinigų trūksta. Mes dabar dirbam, aiškinamės, bet jis jau turėjo būti pakurtas“, – kalbėjo įstaigos vadovas.
Jau vasarą rašėme apie tai, kad imta dvejoti ir pačio katilo galingumu. Darkart šis klausimas prisimintas ankstesnę savaitę Ūkio ir verslo komiteto posėdyje.
„Tai rezervinis katilas ir kaip karšto vandens šaltinis vasarą. <...> Bet vis dėlto nerekomenduojama to katilo eksploatuoti karšto vandens ruošimui, nes minimali galia vis tiek didesnė nei poreikis“, – teigė Ūkio ir verslo komiteto pirmininkas Giedrius Pulokas, citavęs ir projektuotojų rekomendacijas to nedaryti, nes tai bus neefektyvu ir nenaudinga pačiam katilui. O ir žiemos dabar šiltos, suvartojamas šilumos kiekis nėra toks, koks būtų, tarkim, prie –20 laipsnių.
Dar vasarą imta garsiau kalbėti, kad UAB „Šakių šilimos tinklai“ įsigytas katilas yra abejotina investicija. Nors jau išleista krūva pinigų, jis vis dar neveikia, o projektuotojai užmojus jį naudoti ir kaip karšto vandens šaltinį mala į miltus, nes mūsų miestui tokio galingumo katilas gerokai per didelis. „Draugo“ archyvo nuotr.
Kaip minėta, įsigyto katilo galingumas yra 6,6 MW, o vasarą vandens šildymui reikia tik iki 1 MW, tad G. Pulokas svarstė, kodėl buvo pasirinktas būtent toks degiklis, galbūt jį galima pakeisti mažesniu. Norint išsiaiškinti kylančius klausimus, pirmadienį dalis Ūkio komiteto narių bei „Šakių šilumos tinklų“ administracijos atstovai jungėsi į nuotolinį susitikimą su projektuotojais.
„Katilas projektuotas kaip rezervinis ir jo pagrindinė užduotis padengti šilumos poreikį žiemos sezonu“, – patikino projektuotojas ir patikslino, kad jų užduotis buvo tiesiog paruošti jau įsigytą ir, beje, nenaują katilą veikimui.
„Jeigu katilas yra 6,6 MW, tai ir viskas skaičiuota pagal tokį galingumą. Nebuvo užduoties paskaičiuoti 600 kW. Tada iškart būtų rekomendacijos, kad šis katilas per didelis ir reikia statyti kokių 3 MW“, – aiškino projektuotojas ir žadėjo pasitikslinti bei pasikonsultuoti dėl mažesnio degiklio pajungimo galimybės, techninių parametrų, tačiau tada vėl reiktų sukti galvą, kur dėti dabartinį degiklį.
Ūkio ir verslo komiteto pirmininkas Giedrius Pulokas (kairėje), tarybos narys Valdas Stankūnas svarstė, kaip su kuo mažiau praradimų išspręsti katilo klausimą, nes investicija jau padaryta, nors ir abejotina. Visgi ankstesni sprendimai irgi negimė iš oro, buvo ir tarybos sprendimai, tačiau atsakomybės niekas neprisiima. D. Pavalkio nuotr.
Beje, galima priminti, kad strategijoje įmonė ir buvo nusimačiusi dar vieno, maždaug 3,5 MW biokuro katilo įsigijimą – tai atvertų galimybę turėti du įrenginius, kurie dirbtų ir šaltuoju, ir šiltuoju metu, o katilinės V. Kudirkos gatvėje visai atsisakyti.
Tačiau dabar sprendimai ir pirkiniai yra, kokie yra ir investiciją, sako tarybos narys Artūras Varankevičius, vis tiek reikia užbaigti, nors niekas nepaaiškina būtent tokių sprendimų reikalingumo, kaip ir niekas už tai nėra atsakingas. G. Pulokas antrina, kad „negalime įmonės palikti tokioje situacijoje“, o Romas Pukinskas pasitarimo metu prabilo ir apie ekonominę pusę, nes akivaizdu, kad investicija neatsipirks, o našta vis tiek guls ant vartotojų. Tiesa, kaip patikslinta, dar yra neišleista dalis 300 tūkst. eurų paskolos, tačiau to nepakaks. Ir nors pats katilas kainavo tik 15 tūkst. eurų, gerokai daugiau atsiėjo jo montavimo, prijungimo darbai, kurie galutinai neužbaigti iki šiol. Visgi susitikime dalyvavę UAB „Šakių šilumos tinklai“ direktorius M. Matelis, komercijos direktorius Vilmantas Paškevičius bei gamybos vadovas Saulius Gabraitis leidžia suprasti, kad pati įmonė iš savų resursų projekto niekaip nepajėgs užbaigti ir sako, kad nori nenori reikia galvoti ir apie taršią Gelgaudiškio katilinę, kuri irgi prašyte prašosi investicijų. Tad kad ir kokie sprendimai bus priimti dėl rezervinio katilo, šilumininkų įmonė be savivaldybės pagalbos niekaip neišsivers.
Ramūnas iš Šakių:
