Anykščių kultūros centre buvo apdovanoti ir pagerbti 105 konkurso „Metų ūkis 2024“ laimėtojai iš 35 savivaldybių. Tarp jų ir trys mūsų rajono ūkiai. Konkursas surengtas jau 31-ą kartą.
Žemė ūkis yra vienas iš prioritetinių Lietuvos sektorių. Vienam kepaliukui duonos užauginti anksčiau reikėjo 18 kvadratinių metrų, o dabar – tik šiek tiek daugiau nei vieno kvadratinio metro javų ploto.
Žemės ūkio technologinė raida yra didžiulė, todėl vis mažiau žmonių dirba žemę ir daro viską, jog užaugintų kuo daugiau ir kokybiškesnio maisto.
Lietuvos ūkininkų sąjungos konkursas „Metų ūkis“ siekia išlaikyti tradiciją, jog kasmet turi būti randama laiko pagerbti tuos, kurių kasdieninio darbo dėka turime ką valgyti, kad kiekvienas galėtume turėti energijos dirbti savuosius darbus.
Konkurso tikslas – skatinti ūkininkus pažangiau ūkininkauti, siekti gamybos efektyvumo ir ekologinės pusiausvyros, geriau ir gražiau tvarkytis savo ūkyje, išaiškinti geriausius savivaldybėje. Tad pernai konkursą „Metų ūkis 2024“ Šakių rajono ūkininkų sąjunga surengė pirmiausiai mūsų savivaldybėje, o nugalėtojai buvo paskelbti rudens šventėje „Zanavykų obuolinės“. Į respublikinę apdovanojimo šventę Anykščiuose buvo pakviesti pirmos vietos laimėtojai – Rūta ir Darius Bilskiai, antros – Arūnė ir Justas Galginaičiai, trečios – Rasa ir Vidmantas Martinaičiai.
Atvykusius į tradicinį finalinį konkurso „Metų ūkis 2024“ renginį sveikino Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas Juknevičius, kuris prisiminė, kad praeiti metai prasidėjo žemdirbių protestais dėl geresnės šio sektoriaus ateities. Pirmininkas nugalėtojais pavadino visus ūkininkus, kurie įveikė sunkumus, neprarado tikėjimo, ryžto ir juda modernizavimo bei tvarumo kryptimi.
Renginyje kalbėjęs premjeras Gintautas Paluckas ne kartą pabrėžė svarbią žemdirbių misiją – auginti maistą žmonėms. Linkėjo, kad žemdirbiai turėtų kam perleisti ūkius ir kad teisiniai sunkumai bei gamtos išdaigos nepridarytų didelių bėdų.
Garsiais plojimais jau kaip žemės ūkio ministras buvo sutiktas Ignas Hofmanas, kuris akcentavo, kad ūkininkai gražina mūsų Lietuvą, yra atsakingi už gražų kraštovaizdį, saugų ir sveiką maistą.
Renginio metu buvo apdovanoti 48 augalininkystės, 18 gyvulininkystės, 25 mišrūs, septyni daržininkystės, po du bitininkystės ir sodininkystės, taip pat trys netradicinės veiklos ūkiai.
Net 43 proc. konkurso „Metų ūkis 2024“ laimėtojų – augalininkystės ūkiai.
Jau esame kalbinę Lukšių sen. ūkininkaujančius R. ir D. Bilskius, tad šiandien kalbamės su Lembūdžių kaime netoli Šakių ūkininkaujančiu V. Martinaičiu. Jis valdo būtent augalininkystės ūkį, kurio plotas siekia apie 380 ha. Vidmantas pasakoja, kad su broliu Mindaugu, kuris valdo panašaus dydžio ūkį, dalinasi ūkių baze. Sako pradėję ūkininkauti nuo 1992 m., nuo tėvų keliasdešimties hektarų ūkio. Dabar Vidmantas augina kviečius, rapsus, miežius, pupas, vikius ir tarpinius pasėlius. Ne vienerius metus augino ir cukrinius runkelius, tačiau prieš trejus metus atsisakė.
V. Martinaitis praktikuoja tiesioginę sėją, o dirvų nearia jau apie 18 metų.
Į sėjomainą įtraukia naujų augalų, augina tarpinius pasėlius. Pupas augina kartu su vikiais.
„Buvo metų, kai derlingumas buvo labai prastas. Vieną pavasarį kruša sulaužė pupas. Draudimas kompensavo, draustis verta, kai gamta tapo tokia permaininga“, – sako pašnekovas.
Pasak ūkininko, ūkis plečiamas ir modernizuojamas daugiausiai savo lėšomis.
„Dabar neatitinkame kriterijų, nesam nei jauni ūkininkai, nei gyvulininkai, tad jokių prioritetų gauti paramą neturime. Tiesa, praeitų metų gale po ilgo laiko pasinaudojau supaprastinta parama technikai įsigyti“, – sako V. Martinaitis.
Jis kartu su rajono ūkininkais nuolat dalyvauja ūkininkų protesto akcijose, reikalaujančiose permainų žemės ūkio politikoje.
„Esu Lietuvos grūdų augintojų asociacijos narys, šią savaitę vyko susitikimas, kuriame dalyvavo ir naujasis žemės ūkio ministras. Tikrai diskutuoja, klauso, ką kalba žemdirbiai. Aišku, taip greitai nepakeisi jau priimtų reikalavimų ir taisyklių. Bet tikrai labai daug biurokratijos, kai reikia pildyti įvairius žurnalus, kurie net jokios naudos neduoda“, – įsitikinęs V. Martinaitis.
Nors žiemą galima šiek tiek atsikvėpti, dabar svarbiausias rūpestis – žiemkenčių būklė.
„Aišku, tokia šilta žiema žiemkenčiams nepalanki. Jie vos nevegetuoja. Dabar pašalo nedaug, speigo didelio kol kas nėra. Jei staiga ateitų šaltis, želmenys gali žūti. Be abejo, šylantis klimatas kelia naujų problemų. Gali būti daugiau kenkėjų ir ligų. Kenkėjams neiššalus, reikės nuo jų labiau gintis, naudoti daugiau priemonių“, – svarsto V. Martinaitis.
Nors darbų ūkyje apstu ištisus metus, bet V. Martinaitis laiko randa ir savo pomėgiui – motociklams, yra Šakių baikerių klubo pirmininkas.
Zenonas iš Ritinių:
