Vis daugiau moksleivių vasarą nori praleisti produktyviai – ne tik užsidirbti, bet ir įgyti gyvenimiškos bei profesinės patirties. Tačiau dėl amžiaus, taikomų griežtesnių reikalavimų, patirties stokos ar sezoniškumo darbdaviai jaunimo entuziazmą dažnai pasitinka skeptiškai. „Šakiuose įsidarbinti nėra lengva“, – vienbalsiai sakė kalbintas jaunimas, jiems pritaria ir tėvai. Tiesa, reikia pripažinti, kad pas mus iki šiol neveikia jaunimo vasaros užimtumo ir integracijos į darbo rinką programa, kažkodėl labai kukliai naudojamasi ir siūlomomis Smulkaus bei vidutinio verslo plėtros fondo lėšomis...
Vasarų nepardavė
Septyniolikmetei šakietei Aurėjai Šedbaraitei ši vasara pirmoji, kai gavo darbą Zyplių dvare veikiančiame restorane „Kuchmistrai“. Darbo ji ieškojo tris pastarąsias vasaras.
„Labai visi skeptiškai žiūri į nepilnamečius. Gal nepasitiki – žiūri kaip į vaikus“, – sako du mėnesius restorane besidarbuojanti mergina. Aurėja džiaugiasi ne tik atlygiu, bet ir gera atmosfera: „Darbas įvairus, kolektyvas labai draugiškas, viskas sekasi gerai, o jei ir būna sudėtingesnių dienų, su jomis susitvarkau – kartais padeda tiesiog ilgesnės pertraukėlės.“
Pagrindinis merginos tikslas – užsidirbti pinigų savoms reikmėms ir sukaupti patirties ateičiai. O paklausta, ar nejaučia, kad „parduoda vasarą“, ji be pagalvojimo atsako: „Šiaip... vis tiek tą vasarą praleisčiau greičiausiai nieko per daug gero neveikdama. O dabar turiu veiklos, gaunu pinigų, o tomis dienomis, kai nedirbu, – pilnai užtenka laiko draugams.“
Panašiai kalba ir septyniolikmetė Gytė Juodaitytė, kuri šiuo metu su draugėmis darbuojasi Šventojoje. Tai pirma vasara, kai ją praleidžia ne atostogaudama, o dirbdama.
„Svarbu turėti savo pinigų – tiek norimam daiktui, tiek tiesiog ateičiai. Norisi būti šiek tiek savarankiškesniems“,– samprotauja mergina.
Jos nuomone, darbą susirasti jaunam žmogui įmanoma, bet tam reikia pastangų, o kurortuose ar didmiesčiuose pasiūla didesnė. Darbą Šventojoje rado per pažįstamų ratą, nors pravertė ir skelbimus.
„Kartais vienas sezonas besidarbuojant padeda užmegzti ryšius kitiems metams“, – iš kitų patirčių žino Gytė.
Sunkiausia jai kambarių tvarkymo darbe buvo ne pati specifika ir tempas, o psichologinė pusė: „Tas atstumas nuo namų, esi toli nuo šeimos, todėl natūraliai kartais pritrūksta artimųjų. Kartais grįžtu namo, kartais jie aplanko, bet vis tiek tai jaučiasi... Bet kadangi gyvenu prie jūros su draugėmis, aplinka smagi, tai darbas tikrai nėra našta.“
Restoranui ir viešbučiui vadovaujanti Jolita Briedė (kairėje) jau keleri metai įsitikina, kad jaunimas yra puikios pagalbos rankos, o Aurėja Šedbaraitė džiaugiasi, kad po nevaisingų pastarųjų metų darbo paieškų pagaliau gali įgyti darbinės patirties ir užsidirbti pinigų. D. Pavalkio nuotr.
Naudinga abiem pusėms
Dvaro restorano „Kuchmistrai“ ir viešbučio vadovė Jolita Briedė sako, kad jaunų žmonių darbas vasarą – abipusė nauda: „Jie gauna pirmąją darbo patirtį, mokosi atsakomybės, o mes – energingus, greitai besimokančius pagalbininkus, mums vasarą labai praverčia papildomos rankos.“ Vadovė neneigia, kad nepilnamečių įdarbinimo sąlygos sudėtingos, būtina griežtai paisyti teisinių reikalavimų: turėti darbo sutartį, tėvų sutikimus, riboti darbo krūvius, valandas ir t. t. Tą kontroliuoja ir tarnybos – atlieka patikrinimus.
Kiekvieną vasarą restorane ir viešbutyje darbuojasi nepilnamečiai. Šiemet jų keturi, o darbus J. Briedė paskirsto įvairiai – nuo kambarių tvarkymo iki produktų pakavimo, indų plovimo, daržovių paruošimo ir bendros tvarkos palaikymo.
„Jie neatlieka sunkių ar pavojingų užduočių. Pradeda nuo paprastų darbų, o vėliau, jei tik nori ir pasiteisina, pereina prie sudėtingesnių. Smagu, jog, taip sakant, net pavyksta ir užsiauginti kolektyvą. Turime merginą, kuri, būdama nepilnametė, pradėjo nuo indų plovimo, o dabar net ir vasaromis iš Kauno grįžta pasidarbuoti padavėja“, – dalijasi vadovė ir priduria, kad jauni žmonės labai skirtingi. Vieni dirba noriai, vos kartą parodžius, perpranta užduotis, kiti, matyt, pervertina savo galimybes ir greitai pasitraukia. Tačiau iš esmės, pasak J. Briedės, jaunimas imlus ir darbštus. Šiemet, lyginant su pernai, sako ji, buvo mažiau 17–18 m. amžiaus norinčio įsidarbinti jaunimo, bet daugiau visai jaunų, 14–16 m. Deja, nesulaukusiems 16 m., darbdaviai nelabai ką turi pasiūlyti, nes per didelė atsakomybė.
Neišnaudotos galimybės
Nors Šakių turizmo ir verslo informacijos centro (TVIC) administruojamo Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros fondo priemonių sąraše mokinių ir studentų įdarbinimo išlaidų kompensavimas atsirado prieš septynerius metus, galimybių įdarbinti jaunimą pasinaudojant kompensacijomis verslininkai neišnaudoja arba galimybe naudojasi vangiai. TVIC vadovė Daiva Palukaitienė vardina, kad fondas finansuoja daugiau nei dešimt skirtingų priemonių – nuo įrangos įsigijimo iki verslo idėjų įgyvendinimo ar dalyvavimo parodose, tačiau viena iš prioritetinių krypčių – mokinių ir studentų įdarbinimas vasaros laikotarpiu.
„Darbdavys įdarbina mokinį ar studentą vasarą ir pats moka visą atlyginimą, o vėliau, pateikus dokumentus, fondas kompensuoja dalį išlaidų: 50 proc. nuo minimalios algos už nepilnamečio, 20 proc. – už pilnamečio įdarbinimą. Kompensacijos skiriamos tik už dokumentais pagrįstas išlaidas“, – aiškina TVIC vadovė ir priduria, kad kompensacijos netaikomos didelėms įmonėms, biudžetinėms įstaigoms, be to, siekiant skaidrumo, ateityje neturėtų būti kompensuojami artimųjų (pvz., savo vaikų) įdarbinimo atvejai. 2024 m. mokinių ir studentų darbo išlaidų kompensavimui buvo skirta 1 tūkst. 775 eurai, gautos trys įmonių paraiškos. O šiemet balandžio mėnesį gauta viena paraiška iš UAB „Vitremsta“, kuriai skirta maksimali 2 tūkst. eurų kompensacija už trijų nepilnamečių mokinių įdarbinimą. Pasak D. Palukaitienės, net ir šie nedideli skaičiai yra reikšmingi, nes, tarkime, 2023 m. šia fondo priemone nepasinaudojo nė viena įmonė. Kodėl paramos galimybės neišnaudojamos? TVIC vadovė garsiai svarsto, kad dalis verslininkų tiesiog nežino apie paramą, kiti galbūt neįžvelgia naudos. Dar vienas aspektas – dauguma moksleivių vasarą dirba žemės ūkyje, kur dažnai naudojama kvitų sistema, o ne darbo sutartys – tokių atvejų fondas nekompensuoja. Nors kituose šalies miestuose savivaldybės aktyviai įsitraukia į jaunimo vasaros užimtumo ir integracijos į darbo rinką programas, Šakiuose ši sritis taip pat dar tik ieško tvirtesnio pagrindo. Tokios iniciatyvos kitur padeda ugdyti moksleivių atsakomybę, darbo įgūdžius, o darbdaviai prisideda prie jaunimo profesinio orientavimo. Šakiuose panašios jaunimo įdarbinimo skatinimo priemonės nevykdomos, tačiau naujoji jaunimo reikalų koordinatorė Judita Ambrasienė teigia, jog ateityje mato galimybių projektams šioje srityje. Viename iš planuojamų projektų numatyta ir mentorystė – tiek jaunuoliui, tiek jį priimančiai įstaigai, o keturios darbo vietos būtų finansuojamos. Pareiškėju tokio tipo projektuose gali būti savivaldybės administracija.
Tėvai pritaria atžalų norui padirbėti
Dauguma kalbintų tėvų neprieštarauja, kai vaikai imasi sezoninių darbų, nori užsidirbti. Jie įsitikinę, kad pirmoji darbo patirtis padeda formuotis asmenybei, ugdo atsakomybę, moko savarankiškumo ir padeda susipažinti su realiu gyvenimu ir pinigų verte. Visgi darbdaviai nepilnamečių atžvilgiu dažnai būna atsargūs, bijo papildomos atsakomybės, o tokiuose miestuose kaip Šakiai darbo pasiūla jaunimui ribota, todėl populiariausias sprendimas – ieškoti darbo per pažįstamus arba vykti į kitus miestus, kur sezoninio darbo daugiau. Žinoma, tėvai nerimauja ir dėl kitų aspektų, kad ir dėl nepilnamečių darbo sąlygų, nes, deja, neretai vis dar susiduriama su pasiūlymais dirbti neoficialiai...
Eduardas iš Griškabūdžio:
