Praėjusių metų rugpjūčio mėnesį savo skaitytojams pasakojome apie idėjų nestokojančius gelgaudiškiečius, kurie atgimstančio dvaro populiarinimui pasigamino bričkelę. Tik viena bėda – trūko arkliuko, kurio įsigijimui kartu su jam reikalingais pakinktais reikėjo ne vieno tūkstančio litų.  Bendruomenės optimizmas nenuėjo perniek – šiandien netoli dvaro  jau ganosi tikrų tikriausias žirgas.

 

 

Pasak Gelgaudiškio kultūros centro projektų vadovės Linos Uždravienės, idėja pasigaminti bričkelę ir įsigyti arklį nukrito lyg iš dangaus. Rašant projektą galvoje kirbėjo mintis, kaip, atgaivinant miestelyje esančio dvaro kultūrą, be kitų įvairių pramogų lankytojams pasiūlyti ir pasivažinėjimą dvaro prieigose. Juo labiau, kad 2012 – 2013 metais čia buvo suorganizuota net 130 miestelio ir dvaro istoriją bei legendas pristatančių teatralizuotų pažintinių ekskursijų, kuriose apsilankė apie 6 tūkst. turistų. „Tikras stebuklas, kad išsipildė tokia utopinė mūsų svajonė, - atviravo L.Uždravienė. – Sunku dabar patikėti, kad tiek gerų žmonių atsirado ir pagelbėjo. Aišku, dar žirgelį reikės prižiūrėti, mokyti traukti bričkelę, pakaustyti ir apdrausti. Matysime, kaip mums seksis.“

Iš tiesų, koks gi dvaras be savo žirgais tempiamos karietos? Šią idėją tikrove padėjo paversti nagingas gelgaudiškietis Algimantas Mureika, be didelio vargo pagaminęs tikrų tikriausią bričkelę. Kai matai rezultatą, supranti, kaip, rodos, paprasti žmonės tampa nepaprastais ir ateina metas svajonių išsipildymui. Kadangi arkliui ir pakinktams įsigyti buvo reikalinga 5 tūkst. 940 litų suma, bendruomenė  paprašė pagalbos per atsinaujinusios platformos „Kelkbures.lt“ projektą „Arklys Gelgaudiškio bendruomenės bričkai“.

Už paramą šiai svajonei įgyvendinti gelgaudiškiečiai žadėjo atsilyginti svetingumu ir jau išvystytomis paslaugomis: teatralizuotomis ir pažintinėmis ekskursijomis, siurprizais, ypatingu pavėžinimu bričkele, kurią trauks su gerų žmonių pagalba įsigytas arklys. Bendruomenės aktyvistų pastangos nenuėjo perniek. Lietuvos gyventojai parėmė šią iniciatyvą 3 tūkst. 325 litais. Tačiau pirkti arklio neprireikė, o ir pinigėlių viskam būtų neužtekę. Ūkininkas Ramūnas Kaunas padarė netikėtą staigmeną - septynmetę kumelaitę keistoku slavišku Vodkos vardu dvarui tiesiog ėmė ir padovanojo. Kuklus girėniškis tuo garsiai nesigiria ir dideliu nuopelnu nelaiko – visi geri darbai daromi tyliai. „Perdavimo aktų dar nepasirašėme, gal jiems ši kumelaitė netiks“, - abejonėmis dalijosi R. Kaunas.

Gelgaudiškio bendruomenės „Atgaiva“ pirmininko Edgaro Pilypaičio teigimu, turės praeiti šiek tiek laiko, kol žirgas išmoks traukti bričkelę. Mat jis niekada nebuvo kinkytas. Kumelaitė buvo naudojama jodinėjimui, dalyvavo ne vienose konkūro varžybose. „Niekas negalvojo, kad įgyvendinti šią iniciatyvą bus taip sunku. Žirgas – tai ne automobilio priekaba, kad įgrūdai į garažą, kai reikia išsiėmei, pavažinėjai ir vėl atgal pastatei, - atviravo E.Pilypaitis. – Be to, jam reikia ne tik pašaro, bet ir žmogaus, kad prižiūrėtų. Galvojome, kad jį bus lengviau surasti, nes tikėjomės, kad tas pats žmogus, kuris prižiūrės žirgą, vėžins ir į dvarą atvykusius turistus. Deja, tokio savanorio kol kas neatsirado.“

Pasak bendruomenės pirmininko, matyt, gelgaudiškiečiai labai atsargūs – jie kažko imsis tik tada, kai įsitikins, kad viskas jau išbandyta ir saugu. „Visi bijome išeiti iš savo komforto zonos ir padirbėti šeštadieniais, sekmadieniais, kaip dirbame ir mes, vesdami teatralizuotas dvaro ekskursijas. Šiuo metu žirgą sutiko prižiūrėti gelgaudiškietis Albiniukas, - pasakojo pašnekovas. –Artimiausiu metu ketiname pabandyti kumelaitę pakinkyti. Žiūrėsime, kaip ji elgsis. Aišku, geriausia būtų, jei turėtume galimybę, kinkyti ne vieną, o su kitu arkliu. Sako, kad bėgdama šalia greičiau išmoktų.“

L.Uždravienė pasakojo, kad gavus dovanų kumelaitę, atsirado daug geranoriškų žmonių, kurie sutiko padėti ją išlaikyti - Irmantas Žilinskas parūpino avižų, Alvydas Miliūnas žadėjo aprūpinti šienu. E.Pilypaitis paaiškino, kad pats projektas „Kelkbures.lt“ dirba tokiu principu, jog padėjus iškelti bures, toliau jas pučia vėjas. „Mes gerų žmonių dėka įsigyjame arkliuką, o toliau jis pats turi užsidirbti savo išlaikymui, kad nereikėtų ieškoti paramos. Kai taip atsitiks, projektas bus įgyvendintas 100 procentų“, - tvirtino bendruomenės pirmininkas.