Spalio 30 d. Šakių rajono savivaldybės salėje vyko Tauro apygardos įkūrimo 70-mečio paminėjimas „Neužmirštami Suvalkijos vardai“. Tai Šakių viešosios bibliotekos įgyvendinamo projekto „Lietuvos kovų atmintis“ baigiamasis etapas, kurio metu žiūrovams buvo pristatyta kilnojamoji paroda „Tauro apygardos laisvės kovų takais“ bei dokumentinis filmas „Žaibas – Dzūkijos legenda“.

Šakių viešosios bibliotekos darbuotojos – renginio iniciatorės ir projekto autorės – sako, kad jo tikslas – šviesti jaunąją kartą, prisiminti mūsų tautos sunkiausias istorijos akimirkas bei pagerbti tuos, kurie bene labiausiai prisidėjo prie valstybingumo išsaugojimo.

 

Renginyje dalyvavo parodos autorius, Zanavykų bendrijos pirmininkas Kęstutis Vaičiūnas, kuris iš Lietuvos valstybinio archyvo rinko medžiagą šešiems parodos stendams. Pirmame stende autorius įamžino Tauro apygardos susikūrimą liudijančius dokumentus.

Ano K. Vaičiūno, dar 1944 m. rugpjūtį Kalvarijos valsčiuje Vytautas Gavėnas-Vampyras suorganizavo partizanų grandį. Veiverių valsčiuje leitenantas Alfonsas Arlauskas-Geležinis Vilkas taip pat subūrė partizanų grupę. Pakiauliškių kaime partizanų būrį sutelkė Vincas Senavaitis-Šiaurys. Barzdų valsčiuje Lietuvos laisvės armijos (LLA) Suvalkų apygardos partizanų štabas suorganizavo Stirnos batalioną, kurio vadu tapo leitenentas Vytautas Bacevičius-Algis-Vygandas. 1945 m. birželio 17 d. Skardupių kaimo klebonas Antanas Ylius-Vilkas ir pas jį besislapstantis Jonas Pileckis-Šarūnas suorganizavo partizanų skyrių. Būtent šių visų grupių pagrindu formavosi ir apygardos rinktinės bei kuopos. Netrukus, rugpjūčio 15 d., Skardupių klebonijoje įvyko štabo narių ir partizanų grupių atstovų pasitarimas. Jo metu Tauro apylinkė buvo išplėsta į apygardą. 1945 m. rugpjūčio 15-oji ir yra laikoma oficialia Tauro apygardos įkūrimo data.

„Tačiau apygardos įkūrimas  – tai tik partizaninių kovų pradžia, – sako parodos autorius. – Daug sudėtingesnis laikotarpis kovojusių už mūsų tautos valstybingumą laukė vėliau, kai priešai negailestingai naikino ir niekino kovų dalyvius.“

 Kaip sakė K. Vaičiūnas, vienam partizanui sekti buvo pasitelkta net 30 atsakingų asmenų, tarp kurių buvo NKVD agentų, šnipų, stribų ir kitų okupacinės valdžios tvarkos vykdytojų. Kuo toliau, tuo sudėtingiau tapo partizanams tiek kovoti prieš okupantus, tiek nuo jų saugotis. Su priešų veikla ir jų naudojamomis priemonėmis taip pat buvo galima susipažinti viename iš parodos stendų. Kokiu būdu kuriamos ir vykdomos partizanų bylos,  parodos lankytojai pamatė trečiame stende.

Taip pat parodos autorius sakė, kad stengėsi surinkti visus originalius partizanų dokumentus, kurie padėtų visuomenei susipažinti, kaip ir kokiomis priemonėmis buvo kovojama už laisvę.

 Visiems, kurie nesuspėjo penktadienio popietę apžiūrėti parodos, dar bus galima tai padaryti vėliau, mat kilnojamus stendus dar žadama eksponuoti ne tik Šakių bibliotekoje, bet ir kai kuriose rajono mokyklose.

Po parodos pristatymo renginio dalyviai turėjo galimybę pasižiūrėti Andriaus Cimbolaičio dokumentinį filmą „Žaibas – Dzūkijos legenda”. Tiesa, dokumentiniame filme pasakojama ne apie Tauro apygardą ir jos vadus, bet apie vieną Dzūkijos partizanų vadų – Vaclovą Voverį-Žaibą, tačiau, anot filmo režisieriaus A. Cimbolaičio, visų kovotojų dalia buvo panaši.

Kovotojus prieš okupacinę valdžią Vėlinių išvakarėse Šakių viešosios bibliotekos darbuotojos, kaip ir kasmet, pagerbė ne tik organizuodamos jiems renginį, bet vykdamos į Mockupių kaimo kapinaites (Sintautų seniūnija) bei ten uždegdamos jų atminimui žvakeles. Šias kapinaites bibliotekos darbuotojos prižiūri jau daugelį metų. Taip pat spalio 31 d. Lietuvos politinių tremtinių ir kalinių sąjungos Šakių skyriaus atstovai kartu su Sintautų akademijos nariais lankė partizanų žūties vietas. Taip buvo prisimintas ir pagerbtas atminimas tų žmonių, kurie mūsų krašte kovojo už laisvę iki paskutinio atodūsio.