Plenere – valstybės atkūrimo bei jos kūrėjų įamžinimo idėja

sintautai pleneras
Nuotr. Šiųmetinėje stovykloje, margoje ne tik meno sričių įvairove, dalyvių amžiumi, profesionalumu, dalyvavo menininkai ne tik iš mūsų rajono, bet ir kitų šalies miestų, Kaliningrado.

Jau septynioliktus metus Sintautuose gyvuoja ir toliau plėtojama menininkų vasaros kūrybinių stovyklų tradicija – ir šiais metais Sintautuose vykęs tarptautinis pleneras „Sintautai 2017“ subūrė tapytojus, medžio drožėjus.
 
Pasak VšĮ „Sintautų akademija“ projektų vadovo ir plenero organizatoriaus Vito Girdausko, šiųmetinis susibūrimas pratęsė pernykštę poeto Prano Vaičaičio atminimo šimtmečiui skirtą kūrybos liniją ir sujungė 2016, 2017 ir būsimąjį 2018 m. plenerą į vieningą Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui paminėti skirtą menininkų vasaros stovyklų ciklą.

„Šis ciklas, kaip ir visada, skirtas ne tik tapybos bei kryždirbystės tradicijų puoselėjimui. Tai savojo krašto atminties ir pagarbos protėvių darbams žadinimas, jų gyvenimo prasmės priminimas, ir, žinoma, savosios įprasminimas, pratęsiant tą šimtmečius trunkantį savo Tėvynės ieškojimą ir kūrimą. Žinoma, nuolatinis tokių plenerų palydovas ne tik pažintis su nauju kraštu, naujų minčių ar idėjų generavimas, jų meninė išraiška, bet ir kūrėjų bendravimas, dalijimasis kūrybine patirtimi“, – tikino V. Girdauskas.

Kaip visada margoje ne tik meno sričių įvairove, bet ir dalyvių amžiumi, profesionalumu, šiųmetinėje stovykloje kūrė ir garsi mūsų krašto tautodailininkė Birutė Jakštienė-Šniaukštienė, antrą kartą į Sintautus sugrįžo kalvarijietis Vytautas Kalinauskas, pirmą kartą Sintautuose tapė vilniškė Daiva Stalnionytė, čia kūrė ir šį kraštą pažįstanti šakiškė Indrė Siaurusevičiūtė, nestandartiniu žvilgsniu į Sintautų žemę pažvelgė kaunietis, Lietuvos dailininkų sąjungos Kauno skyriaus pirmininkas, dirbantis tapybos, fotografijos, video ir objekto meno bei piešinio srityse Gintautas Vaičys, plenerui abejingas neliko ir nepailstančiu ieškotoju vadinamas kauniškis vitražistas ir akvarelistas Vidas Valentas. Rusijos Federacijos Kaliningrado srities Gūsevo miesto menotyrininkė ir tapytoja Olga Voinkova ne tik pirmą kartą dalyvavo tarptautiniame plenere, bet ir pirmą kartą svečiavosi Lietuvoje. Susižavėjusi krašto gamta ir pasakojimais apie istorinę praeitį, rusaitė ne tik tapė, išsivežė į namus ne tik įkvėpimą nuolat tapyti, bet ir norą savo mieste surengti plenero darbų parodą bei dar ne kartą grįžti į Lietuvą.

Kiek mažiau gausus, bet ne mažiau svarbus savo kuriamais darbais stovyklos skulptorių būrys. Tai praeitų metų plenere aptartus ir pradėtus darbus tęsiantys jau nuolatiniai šių plenerų dalyviai plokštietis Zigmas Sederevičius, Gediminas Jėčys iš Kriūkų ir Audrius Kaukas iš Bliuviškių. Z. Sederevičius ir G. Jėčys tebesidarbuoja prie praeitų metų plenere pradėto Sintautų miestelio ženklo kelyje į Šakius, o A. Kaukas žada iki vėlyvo rudens užbaigti poeto Prano Vaičaičio sužadėtinei Julijai Pranaitytei skirtą ąžuolo skulptūrą.

Taigi ir šiųmetinėje stovykloje greta žinomų profesionalų darbavosi ir tik pradedantys kūrėjai, visus juos sujungė Lietuvos valstybės atkūrimo bei jos kūrėjų įamžinimo idėja ir, žinoma, plenero vieta – Sintautai.

Stovyklos tapytojų darbus jau galima pamatyti Sintautų kultūros centro parodų salėje antrajame aukšte, o jų pristatymas ir susitikimas su autoriais – miestelio šventės metu jau šį sekmadienį, 14 val. Rudenį parodą planuojama eksponuoti Šakių rotušėje, o vėliau ji bus pristatyta Rusijos Federacijos Kaliningrado srities Gūsevo miesto gyventojams.

„Draugo“ inf.

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Kaip kovoti prieš žiaurų elgesį su gyvūnais?

klausimelis 04 26Mindaugas iš Zapyškio:

Nepriklausomai, kur laikomas šuo, ant grandinės ar voljere, reikia jam sudaryti sąlygas. Nelaikyčiau žiauriu elgesiu su gyvūnu, jei jis ant grandinės gali lakstyti po visą kiemą. Kartais grandinė gali suteikt šuniui daugiau laisvės nei gyvenimas voljere. Manau, ir dabar yra numatytos pakankamai griežtos bausmės kovai prieš žiaurų elgesį su gyvūnais, nes, kiek žinau, yra ir baudžiamoji atsakomybė – laisvės atėmimo bausmė.

klausimelis 04 26 2

Lina iš Šakių:

Manau, kad pririšti šunį prie grandinės nėra blogai, bet tokie įvykiai, kai norima jais atsikratyti itin žiauriais būdais, yra netoleruotini. Jei jau nėra galimybės ar noro laikyti šuns ar katės, galima kreiptis į gyvūnų globos įstaigas, bet ne kažkur išvežt ir atsikratyt. Manau, kad už žiaurų elgesį su gyvūnu bauda nuo 200 iki 1 tūkst. eurų jau būtų žmogui bausmė.


BlueYellow-baneris
 
sms
tu esi 350px
Mes vertiname jūsų privatumą
Mes naudojame slapukus. Kai kurie iš jų yra būtini svetainės veikimui, o kiti padeda mums tobulinti šią svetainę ir jūsų naršymo patirtį (stebėjimo slapukai). Galite patys nuspręsti, ar norite leisti slapukus, ar ne. Atkreipkite dėmesį, kad juos atmetę negalėsite naudotis visomis svetainės funkcijomis.