baneris leidinys

partizanai panoviai
Nuotr. Gruodžio 9 d. gausus būrys mūsų krašto žmonių pagerbė Tauro apygardos Žalgirio rinktinės 35-osios kuopos partizanų atminimą ir įsiamžino Panoviuose prie paminklo.


Lina POŠKEVIČIŪTĖ  

Gruodžio 15 d. sukanka 70 metų nuo partizanų Juozo Lukšos-Skrajūno ir Kazimiero Pyplio-Audronio prasiveržimo į Vakarus. Gruodžio 9 d. gausus būrys mūsų krašto žmonių – moksleivių, šaulių, tremtinių ir kraštiečių iš Vilniaus – pėsčiomis arba automobiliais atkartojo partizanų žygio kelią, vedusį mūsų rajono vietovėmis.

Praėjusio šeštadienio rytą už partizanus melstasi Slavikų Šv. Onos bažnyčioje. Iš čia Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Šakių skyriaus nariai, Vilniaus zanavykų bendrijos nariai pirmiausiai nuvyko į Skirkiškės kaimą (Barzdų sen.), iš kur 1947 m. gruodžio 15d. Bendro demokratinio pasipriešinimo sąjūdžio (BDPS ) įgalioti du Tauro apygardos štabo pareigūnai – Žvalgybos skyriaus viršininkas Juozas Lukša-Skrajūnas ir Kazimieras Pyplys-Audronis – iškeliavo į Vakarus. Ūkininko, partizano ryšininko Justino Mačio-Geradario sodyboje jau prieš du mėnesius buvo specialiai šio žygio pasiruošimui įrengtas bunkeris. Partizanus iki Panovių lydėjo Žalgirio rinktinės vadas Vincas Štrimas-Šturmas, kurio kapas Barzdų kapinėse šeštadienį taip pat buvo aplankytas.

Partizanai atstumą nuo Skirkiškės kaimo iki Rytprūsių sienos (apie 40 kilometrų) turėjo įveikti per naktį. Žygio maršrutas ėjo pro Barzdus, Degutinę, Rūgius, Voverius iki Panovių.

Jau šeštadienio popietę Panoviuose prie paminklo Tauro apygardos Žalgirio rinktinės 35-osios kuopos partizanams susitiko šio paminėjimo dalyviai: Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Šakių skyriaus nariai, Vilniaus zanavykai, važiavę automobiliais, bei pėsčiomis (14 km) iš Sintautų į Panovius ėję Šakių šaulių 405-osios ir Kudirkos Naumiesčio 410-osios kuopų jaunieji šauliai ir moksleiviai.

„Panoviuose, prie anksčiau paminėtų trijų partizanų prisijungė dar du Žalgirio rinktinės kovotojai, 35-osios kuopos vadas Leonardas Vizgirdas-Keleivis ir Juozas Kriaučiūnas-Cezaris, vyrai iš baltų staltiesių pasisiuvo maskuotes, persikėlė per Šešupę ir kaudamiesi sėkmingai prasiveržė pro ypač akylai sovietų saugomą Rytprūsių sieną į Vakarus“, – pasakojo šio paminėjimo sumanytojas Kęstutis Vaičiūnas.

Jis paaiškino, kad svarbiausia partizanų užduotis buvo atkurti ryšius su Vakarų valstybių institucijomis ir išeivių organizacijomis. Partizanų pasiuntiniai gabeno popiežiui Pijui XII skirtą laišką, į Sibirą ištremtų žmonių sąrašus, Lietuvos BDPS inteligentų kreipimąsi-memorandumą į keturių didžiausių Vakarų valstybių lyderius dėl Lietuvos laisvės bylos ir gausybę kitų dokumentų, tarp kurių partizanų dainų rinkinys, partizanų nuotraukos ir kita medžiaga.

K. Vaičiūnas pasakojo, kad partizanai turėdavo keletą slapyvardžių, štai minėtas Juozas Lukša buvo pasivadinęs šiais slapyvardžiais: Daumantas, Skrajūnas Juodis, Kazimieras, Vytis, Arminas, Skirmantas, Kęstutis, S. Mykolaitis. Skrajūnu pasivadino būdamas BDPS pasiuntinys ir įgaliotinis Vakaruose, Daumantas – Vakaruose parašytos knygos „Partizanai už geležinės uždangos“ autorius.

Pakalbinti Kudirkos Naumiesčio vaikų ir jaunimo klubo „Ledlaužis“ nariai ir juos lydinti mokytoja Anna Povilaitienė po žygio jautėsi puikiai, nes jiems tai ne pirmas toks žygis, be to, šeštadienį oras pasitaikė neblogas. Moksleiviai teigė daug sužinoję apie minėtų partizanų likimus, jų žuvimo aplinkybes ir kita. K. Vaičiūnas padėkojo moksleiviams už dalyvavimą žygyje ir įteikė knygų apie partizanus.

Didžiulis mūsų kraštiečio K. Vaičiūno indėlis renkant dokumentus, nuotraukas apie šį partizanų prasiveržimą į Vakarus, dalis surinktos informacijos sugulė jo išleistame lankstinuke.

Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti


Paskutinės naujienos

Reklama


UAB "Daugtaškis" 2008-2016 Visos teisės saugomos