Lietuva 28-ąjį kartą mini tragiškų Sausio 13-osios įvykių metines ir Laisvės gynėjų dieną. Šakių krašto visuomenė uždegė atminimo žvakes, simbolinėmis neužmirštuolėmis pražydo įstaigų prieigos, startavo tradicinis pagarbos bėgimas „Sintautai 2019“, uždegti atminimo laužai.

Jau praėjo 28-eri metai, kai sovietų kariai šturmavo televizijos bokštą, užėmė radijo ir televizijos pastatą, kai žuvo 14 beginklių Laisvės gynėjų, o šimtai buvo sužeista. Mūsų krašto žmonių atmintyje vis dar gyvi 1991-ųjų sausio įvykiai.

Praėjusį penktadienio rytą rajono įstaigų, įmonių bei mokyklų languose buvo uždegtos atminimo žvakutės. Neužmirštuolių žiedais, simbolizuojančiais atminimą ir pagarbą tiems, kurie kovojo už Lietuvos laisvę, pražydo savivaldybės, Šakių viešosios bibliotekos prieigos.

Šaltą šios dienos vidurdienį Sintautuose startavo tradicinis Laisvės gynėjų dienos bėgimas „Sintautai 2019“. Dvidešimt šeši bėgikai, tarp jų moksleiviai, kariai savanoriai bei kiti bėgimo entuziastai, įveikė beveik šešių kilometrą trasą. Marijampolės profesinio rengimo Kudirkos Naumiesčio skyriaus mokinys Regimantas Kantautas greičiausiai įveikęs minėtą trasą (24 min. 37 sek.) sakė, kad bėgime dalyvauja paskatintas mokytojo Vytauto Smirnovo. Apie minutę nuo nugalėtojo atsilikęs marijampolietis Giedrius Šlekys tvirtino, jog dalyvavo bėgime todėl, kad jis gyvena 1991 metų sausio 13 d. žuvusio Rimanto Juknevičiaus vardu pavadintoje gatvėje.

„Per buto, kuriame gyvenu, langą matosi mokykla, kur Rimantas mokėsi. Šiandien bėgau mintyse turėdamas savo kraštiečio pavardę. Sausio 13-osios įvykius prisimenu, man tuomet buvo devyneri metai, mano tėtis taip pat važiavo į Vilnių“, – pasakoja G. Šlekys.

Merginų 16-os ir vyresnių metų grupėje pirma atbėgusi sintautietė Greta Endziulytė sakė, jog bėgime Sintautuose dalyvauja pirmą kartą. Prieš tris mėnesius susilaukusi vaikelio moteris trasą įveikė per beveik 29 minutes ir tvirtino, kad tokiam bėgimui turi pakankamai ištvermės. Mergaičių iki 15-os metų grupėje pirmą vietą pelnė Sintautų pagrindinės mokyklos moksleivė Rugilė Murauskaitė, o šioje amžiaus grupėje tarp berniukų greičiausias buvo tos pačios mokyklos moksleivis Modestas Vasiliauskas.

Sausio 13 d. šv. Mišias už žuvusius Laisvės gynėjus aukojęs Sintautų parapijos klebonas Artūras Vaškevičius pastebėjo, kad anksčiau žmonėse buvo tvirtesnė moralinė, pasiaukojimo ir ryžto dvasia bei siekis būti laisviems. Anot klebono, deja, šiandien žmonėse auginama labiau ekonominė, teisinė dvasia.

Lukšiečiai Laisvės gynėjus pagerbė žodžio ir muzikos popietėje kartu su aktore, diktore Dalia Stonyte klausydamiesi jos skaitomų poeto kunigo Ričardo Mikutavičiaus eilių. Lukšių kultūros centre pranešimą skaitęs lukšietis, „Žiburio“ gimnazijos istorijos mokytojas Darius Jakavičius kalbėjo, kad, jo nuomone, būtent Sausio 13-oji, o ne Liepos 6-oji yra tikroji Valstybės diena, į kalendorius įrašyta Laisvės gynėjų krauju, o ne istorikų kabinetuose sugalvota karaliaus Mindaugo karūnavimo diena.
„Kovo 11-ąją Aukščiausioji Taryba ryžosi Laisvės nuotykiui. Tačiau tikrasis Valstybės gimimas – kruvinoji sausio drama, kai beginkliai žmonės savo dvasios jėga nugalėjo tankus. Beginklių žmonių valia nesitraukti, apginti savo laisvę pasirodė esanti stipresnė už pusšimtį metų pasaulį bauginusią totalitarinės valstybės armiją“, – kalbėjo istorijos mokytojas.

Šakių kultūros centre vykusiame minėjime, Kudirkos Naumiesčio teatro „Savi“ ir Zanavykų teatro aktoriai prabilo literatūriniu žodžiu, skambėjo choro „Lituanica“ atliekamos dainos.

Sekmadienį grupelė šakiečių dalyvavo iškilmingame Seimo posėdyje, skirtame Laisvės gynėjų dienai paminėti, aplankė Lietuvos laisvės gynėjų memorialą Antakalnio kapinėse.

Sausio 13 d. vakarą atminimo laužai sušvito įvairiuose rajono miesteliuose ir bendruomenėse. Šakiečiai rinkosi Šakių ežero saloje. Nugriaudi atminimo salvės, giedamas Lietuvos himnas. Prie vėjo ir lietaus talžomo uždegto atminimo laužo stovėję šakiečiai Jolanta Kudirkaitė, Arvydas Pyragas, Mildaras Skripka vienbalsiai tvirtino: „Ir aš ten buvau...“ Iš jų lūpų liejosi prisiminimai apie tragiškus 1991-ųjų sausio įvykius: gatvėmis važiuojančius tankus, sužeistuosius ir kone dvi savaites laužus kūrenančius žmones.