Lina POŠKEVIČIŪTĖ

Praėjusį savaitgalį Lietuva šventė Valstybės atkūrimo 101-ąsias metines. Ta proga per visą šalį nuvilnijo Vasario 16-osios renginių banga. Išvakarėse Šakių „Žiburio“ gimnazistai ant vandentiekio bokšto iškėlė 40 metrų Trispalvę, įvairūs renginiai vyko visose rajono mokyklose ir darželiuose, o Vasario 16-ąją jie tęsėsi seniūnijose.

Išvakarėse iškėlė Trispalvę

Penktadienį Šakiuose būrys gimnazistų, nešini rekordine 40 metrų ilgio Trispalve, kurią pernai pasiuvo Birutė Petraitienė, nuo „Žiburio“ gimnazijos patraukė vandentiekio bokšto link. Simboliškai pakartojant, prisimenant ir pagarbą parodant prieš 67-erius metus okupuotame krašte ją iškėlusiems gimnazistams. Už šį drąsų poelgį gimnazijos vienuoliktokai buvo nuteisti 25-eriems nelaisvės metams, tiesa, mirus Stalinui įkalinimo laikas buvo sutrumpintas.

Minėjimo metu prisiminta dar viena Lietuvos kovų už Nepriklausomybę istorinė sukaktis – šiemet suėjo 70 metų, kai 1949m. vasario 16 d. partizanų vadų suvažiavime Minaičiuose (Radviliškio r.) buvo pasirašytas Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio dokumentas – Vasario 16-osios deklaracija. Ji įteisino Lietuvos laisvės kovos sąjūdį kaip visuotinio ginkluoto pasipriešinimo sovietinei okupacijai organizaciją, o jos tarybą – kaip vienintelę teisėtą valdžią okupuotos Lietuvos teritorijoje. Tarp aštuonių deklaraciją pasirašiusių partizanų vadų buvo ir lukšietis, „Tauro“ apygardos vadas Aleksandras Grybinas-Faustas.

Būtent šių įvykių paskatinti Šakių gimnazistai 1952-ųjų Vasario 16-ąją ant vandentiekio bokšto ir iškėlė Trispalvę. Sovietų okupuotame krašte toks Lietuvos Nepriklausomybės paminėjimas prilygo žygdarbiui, už kurį grėsė įkalinimas ar net mirtis. Todėl gimnazistai skaudžiai nukentėjo – už antitarybinę veiklą buvo nubausta 11 jaunuolių. Šakių „Žiburio“ gimnazijos moksleiviai perskaitė jų prisiminimus apie tų dienų įvykius ir vandentiekio prieigos pražydo trispalvėmis tulpėmis.

Trys pagarbos salvės

Šeštadienį po šv. Mišių Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje prie Rotušės būriavosi rajono valdžios, bendruomenių ir seniūnijų atstovai, visuomeninių organizacijų ir Lietuvos šaulių sąjungos nariai, Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanoriai, moksleiviai, šakiečiai ir jų svečiai. Skambant Lietuvos Respublikos himnui Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų Dariaus ir Girėno apygardos 2-osios rinktinės 205-os pėstininkų kuopos, vadovaujamos vyr. leitenantės Emyros Baljanaitės-Stanevičienės, savanoriai iškilmingai pakėlė tris vėliavas – Lietuvos valstybės, Lietuvos istorinę ir Europos Sąjungos.

„Būkit pasveikinti visi su gražiu Vasario 16-osios minėjimu, – sveikinosi rajono savivaldybės meras Edagaras Pilypaitis, primindamas laisvės priesaiką, ar ji būtų 1918-aisiais patvirtinta, ar 1949-aisiais Minaičių partizanų bunkeryje pakartota. – Laisvė – tai, ką šiandien gavome dovanų ir turime išdidžiai saugoti. Branginkim tai.“

Po rajono vadovo kalbos į dangų paleistos trys pagarbos salvės – už Lietuvos valstybės nepriklausomybę, už Lietuvos laisvės kovos sąjūdį, už Lietuvos žmones. Džiugu, kad rajono bendruomenės inicijavo ir kasmet puoselėja tradiciją Vasario 16-ąją apsilankyti Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų tėviškėse ar prie jų paminklų ir padėti gėlių.

Žygiavo į S. Banaičio tėviškę

Į signataro Saliamono Banaičio tėviškę, esančią Vaitiekupių kaime, nešini Lietuvos ir savanorių vėliavomis pasuko apie šimtas žygeivių. Tai Šakiečių bendruomenės iniciatyva jau penktą kartą organizuojamas žygis. Šiais metais jame ypač gausiai dalyvavo Šakių „Varpo“ ir „Žiburio“ gimnazijos moksleiviai, kariai savanoriai. Nors ne visiems dėl prasto kelio į signataro tėviškę nužygiuoti pavyko, bet narsiausi keturi griovio pakraščiais tėviškę pasiekė. Kiti žygio dalyviai apsistojo prie Vaitiekupių kaimo kryžiaus ir čia pagerbė signataro atminimą. Tarybos narys, Šakiečių bendruomenės narys Vaidas Balčiūnas pasakojo apie signataro S. Banaičio nueitą gyvenimo kelią, apie gražią Vaitiekupių kaimo ūkininkų iniciatyvą 1928m. čia pastatyti kryžių. Nuskambėjo Lietuvos himnas, iššautos savanorių salvės. Visi vaišinosi varpiečų išvirta, savanorių atvežta sriuba, dalinosi žygio įspūdžiais.

Nepamiršti ir kiti signatarai

Signataro Justino Staugaičio tėviškę Tupikų kaime aplankyti išvyko Žvirgždaičių bendruomenės nariai. Signatarui Jonui Vailokaičiui Piktžirnių kaime gėles padėjo sintautiškiai. Lukšiečiai aplankė mūsų kraštiečio „Tauro“ apygardos vado Aleksandro Grybino-Fausto paminklą. Dar viena mūsų širdžių puokštė, kaip ir kasmet, buvo skirta dr. V. Kudirkai. Šakiečiai rajono vadovus palydėjo iki jo atminimui pastatyto paminklo toje vietoje, kur kadaise menkai šildomoje klėtelėje ligonius priiminėjo dr.V.Kudirka.

Aplankė J. Jablonskio tėviškę

Lietuvos valstybės atkūrimo dieną žygiu paminėjo ir griškabūdiečiai. Ankstų Vasario 16-osios rytą žygių entuziasto Algimanto Zymono įkvėpti, paėmę į rankas, šiaurietiško ėjimo lazdas ėjo į kalbininko Jono Jablonskio tėviškę Rygiškių kaime. Devyniolika dalyvių, nuo penktoko iki šešiasdešimtmečio, nuo Griškabūdžio kultūros centro iki Jablonskynės iš viso įveikė 8,5 km pėsčiomis. Buvo pasirinkta eiti žvyrkeliu, ir nors žygio organizatoriai baiminosi klampaus kelio, tačiau žygeivius lydėjo ir saulė, ir puiki nuotaika. Seniūnui Sauliui Naumavičiui ir kitiems, pirmąsyk žygiavusiems, trasa pasirodė netgi per trumpa. Pasiekusius kelionės tikslą pasitiko Jablonskynės sodybos šeimininkas Juozas Gliosas, kartu prie gonkų sugiedota „Tautiška giesmė“. Sodybos šeimininkas vaišino žygio dalyvius liepžiedžių ir mėtų arbata. Atsigaivinę, pailsėję, pabendravę žygeiviai sugrįžo atgal į Griškabūdį.

Patriotizmo gūsis

Tradiciškai Vasario 16-osios proga Kudirkos Naumiestyje – „Varpo“, Sintautuose – „Dobilų“, Lukšiuose – „Žmogus yra didis“, Šakiuose – „Aitvaro“ statulėlės išdalintos labiausiai nusipelniusiems, pasižymėjusiems mūsų krašto žmonėms. Po nominacijų įteikimo vyko įvairių šalies atlikėjų koncertai, spektakliai, o Šakių rajono jaunimo kūrybos ir sporto centre – roko opera „Priesaika“ – naujas patriotizmo gūsis Lietuvos muzikos padangėje, bendram kūrybiniam darbui subūrusi roko grupę „Thundertale“ ir garsius operos solistus Liudą Mikalauską, Egidijų Bavikiną, Sandrą Lebrikaitę (režisierius Nerijus Petrokas).