Vasario 23 d. Gotlybiškiuose startavo šeštasis pėsčiųjų žygis „Protėvių valdovų ir partizanų kovų keliais“, kuris buvo skirtas Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio Tauro apygardos vadui V. Vitkauskui-Saidokui (1920–1951 m.) atminti. Apie 500 dalyvių, pasirinkę 24 ir 34 km maršrutus, juos sėkmingai įveikė, pagerbdami šiuose kraštuose žuvusius partizanus ir kovotojus.

Praėjusį šeštadienį į Gotlybiškius nuo pat ryto plūdo žygeiviai ne tik iš rajono, bet ir iš visos Lietuvos, jų gretose gausu šaulių, karių savanorių. Besirenkantiems pasišildyti prie mokyklos stadione žygeiviams sukurto laužo kraštotyrininkas Antanas Bajerčius pasakojo apie partizaną Justiną Čiulkinį  (1923–1947), gimusį Daukantiškių k. Gelgaudiškio vlsč. J. Čiulkinys buvęs Plechavičiaus armijos karys. Iš pradžių nuėjo į stribus, kilus įtarimams, 1945 m. liepos 8 d. išėjo į partizanus. Patekęs į pasalą Veršupių kaime nušovė kelis kareivius, čia buvo sužeistas, jau žuvęs buvo subadytas durtuvais.

„Vietiniai žmonės jį užkasė Šiurpiškių kapinaitėse. Į ketvirtą dieną kareiviai atvarė tėvą, seserį ir brolį. Privertė iškasti jo kūną, atpažinti ir vėl užkasė. Jo šeima 1948 m. buvo ištremta į Krasnojarsko kraštą“ – pasakojo A. Bajerčius.

Žygeiviams sėkmės linkėjo Seimo narė Irena Haase, rajono meras Edgaras Pilypaitis. Suvalkijos šaulių (Marijampolės apskr.) 4-osios rinktinės vadas, ats. kpt. Kęstutis Pileckas atminimo dovanas įteikė vyriausiajam ir jauniausiajam žygio dalyviui: 74-erių Adomui Anglickiui ir Vakariui Uleckui.

Nuskambėjo „Tautiška giesmė“ ir duodamas žygio startas. Oras puikus, pakiliai nusiteikę žygeiviai patraukia iki pirmo kontrolinės posto Endrikių kaime, kur kviečiami trumpam sustoti. Čia 1997 m. Vytauto Basčio iniciatyva buvo pastatytas paminklas, ant kurio įrašytos žuvusių pavardės: Tauro apygardos vadas Viktoras Vitkauskas-Saidokas (Karijotas), Žalgirio rinktinės Vasario 16-osios tėvūnijos vadas Pranas Rudnickas-Uosis ir jo adjutantas Vytautas Požereckas-Mindaugas, apygardos rūpybos poskyrio viršininkas Pranas Bastys-Dūmas ir štabo apsaugos kovotojas Jonas Račiukaitis-Jonas. Minėto V. Basčio iniciatyva žuvusių kovotojų atminimui greta pasodinti penki ąžuolai. Nuskamba KASP Dariaus ir Girėno apygardos 2-osios rinktinės Šakių 205-os pėstininkų kuopos savanorių iššautos salvės, istorijos faktais apie šioje vietoje vykusiais kovas pasidalijo lekėtiškis Zenonas Rakauskas. Jis pasakojo, kad partizanas V. Vitkauskas-Saidokas gimė 1920 m. rugpjūčio 1d. Vencloviškių k. (Čekiškės vlsč., Kauno apskr.), mokėsi gimnazijoje, po to Belvederio pienininkystės-gyvulininkystės mokykloje. 1946 m., saugumui mėginant jį užverbuoti agentu, iš Kauno pasitraukė ir rugpjūčio 16d. įstojo į Tauro apygardos Žalgirio rinktinės Prano Runo-Šarūno suorganizuotą dr. Vinco Kudirkos partizanų kuopą, veikusią Šakių apskrityje prie Nemuno. 1950 m. sausio 25 d. patvirtintas Tauro apygardos vadu, balandžio 15 d. pakeitė slapyvardį į Karijoto, o liepos 21 d. buvo paskirtas pirmuoju Pietų Lietuvos srities vado pavaduotoju. 1951m. vasario 2 d. perdislokuojant apygardos štabą į naują vietą, partizanai važiavo pro Slavikų vlsč. Endrikių kaimo gyventojo Valaičio sodybą, kurioje buvo apsistojęs nakvynei čekistų būrys, ieškojęs Saidoko štabo. Čekistams pastebėjus partizanus, įvyko kautynės. Partizanai traukėsi netoliese buvusio miško link, kol pasiekė mišką. Čia ir žuvo.

Iš šios vietos žygeiviai patraukė toliau, aplankydami Žalgirio rinktinės V. Kudirkos kuopos partizanų žūties vietą, Šiurpiškių kaimo kapines, kur, kaip minėta, palaidotas partizanas J. Čiulkinys, ir kitas vietas.

Aštuntajame kontrolės poste laukė pietūs – Šakių rajono mero košė, kitame poste Gotlybiškių bendruomenės centro ir Baltkojų medžiotojų būrelio išvirtas šiupinys. Šiems pagalbininkams, Baltkojų girininkijai už kiekviename kontrolės poste sukurtus laužus bei Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Šakių skyriui dėkojo žygio organizatorius, Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos V. Kudirkos Marijampolės (apskrities) skyriaus pirmininkas Edgaras Rašimas. Apie 19 val. vakaro paskutiniai žygeiviai pasiekė finišą.

Šiemet minimas Lietuvos šaulių sąjungos 100-metis, pakalbintas šaulys Mildaras Skripka, nuolatinis žygių dalyvis, pasidžiaugė, kad į tokius žygius įsijungia ir susipažįsta su pokario istorija vis daugiau jaunimo.