Didesnis dėmesys kultūros paveldo objektų įveiklinimui

bakaite a1
Marijampolės apskrities Regioninės kultūros pirmininkė, Šakių kultūros centro direktoriaus pavaduotoja Aistė Bakaitė kvietė pasinaudoti projektinėmis lėšomis, kurios leistų veiklas vykdyti paveldo objektuose. D. Pavalkio nuotr.

Lina POŠKEVIČIŪTĖ

Lapkričio 20 d. vyko Marijampolės apskrities Regioninės kultūros tarybos organizuota nuotolinė konferencija. Jos pirmininkė, Šakių kultūros centro direktoriaus pavaduotoja Aistė Bakaitė pristatė Marijampolės apskrities tolygios kultūrinės raidos įgyvendinimo prioritetus bei 2021 metų finansavimo galimybes. Taip pat pasidalino gerąja patirtimi apie dešimtąjį muzikos festivalį  „Beatričės vasaros“.

Marijampolės apskrities Regioninės kultūros tarybos pirmininkė A. Bakaitė pasidžiaugė, kad pernai Regioninė kultūros taryba sulaukė 67 projektinių paraiškų, kad projektai buvo gana įvairūs ir įgyvendinami skirtingose Marijampolės apskrities vietose bei paveldo objektuose. Iš viso šakiečiai teikė 27 paraiškas, iš kurių 16 projektų buvo finansuoti. Tarp teikiančių projektus buvo Šakių, Lukšių kultūros centrai, Zanavykų muziejus, Zanavykų seimelis ir kiti.

Priminsime, kad Regioninė kultūros taryba svarsto ir atrenka apskrities finansuotinus kultūros ir meno projektus, kuriems finansavimą skiria Lietuvos kultūros taryba. A. Bakaitė paminėjo, kad pavyzdžiui, norintys vykdyti įvairias veiklas dvaruose, projektus turėtų rengti orientuodamiesi į prioritetą „Vietos materialaus ir nematerialaus kultūros paveldo aktualizavimas bei vietos kultūrinio identiteto stiprinimas“. A. Bakaitė akcentavo, kad į šį prioritetą buvo ir pernai pateikta daugiau paraiškų.

„Siūlau visiems pasinaudoti šia galimybe ir teikti projektus, kuriuos įgyvendindami savo krašte galėsime vykdyti gražias veiklas“, – kalbėjo A. Bakaitė ir kvietė iki gruodžio 1 d. teikti paraiškas.

Dešimtasis muzikos festivalis „Beatričės vasaros“ – vienas iš sėkmingų Šakių kultūros centro įgyvendintų projektų. Jį pristačiusi A. Bakaitė priminė, kad festivalis skirtas dainininkei Beatričei Grincevičiūtei, savo vasaras leidusiai Ilguvos dvare.

„Mes šiuo festivaliu išsiskiriame tuo, kad projektas vyksta kultūros paveldo objektuose, turime Zyplių, Gelgaudiškio, Ilguvos dvarus, stengiamės juos ir dvaro prieigas įveiklinti. Jau dveji metai koncertus organizuojame Sudargo piliakalniuose, koncertus rengiame ir kituose paveldo objektuose, pavyzdžiui, Griškabūdžio bažnyčioje. Per šį festivalį profesionalų meną galime pristatyti ir regiono gyventojams“, – pasakojo A. Bakaitė.

Šiais metais Šakiuose nuvilnijusio dešimtojo profesionaliosios muzikos festivalio „Beatričės vasaros“ metu buvo planuota surengti aštuonis koncertus, tačiau vienas buvo atšauktas dėl pandemijos. Kaip pasakojo A. Bakaitė, dėl karantino pasikeitė visa planuota festivalio programa. Buvo galvota pasikviesti užsienio atlikėjus, tačiau jų atsisakyta, ir festivalis startavo ne gegužės mėnesį, kaip buvo planuota, o liepą. Festivalio gerbėjai klausėsi Sauliaus Petreikio, Nomedos Kazlaus, Martyno Levickio ir kitų garsių atlikėjų. Bendra festivalio sąmata per 30 tūkst. eurų.

A. Bakaitė pasakojo, kad sulaukdavo koncertuose iki 100 žiūrovų, dalis jų – nuolatiniai visuose koncertuose. Ji pasidžiaugė šio festivalio pradininke, globėja, ilgamete rajono savivaldybės Kultūros ir turizmo skyriaus vedėja Augenija Kasparevičiene.
„Jos indėlis ir dabar dar yra neišblėstantis. Dėliojant festivalio programą mes visuomet tariamės su ja, prašome idėjomis prisidėti prie festivalio tęsimo“, – pasakojo A. Bakaitė.

Konferencijos dalyviams buvo įdomu sužinoti, kokios įtakos koncertų lankomumui turėjo pandemija.

„Tikrai, šis sunkus periodas turėjo įtakos. Būdavo šiek tiek mažiau žiūrovų koncertuose. Tačiau nebuvo taip, kad visai neturėtume. Bent jau šimtas žiūrovų ateidavo klausytis koncertų, juolab kad dauguma koncertų vyko lauke, organizatoriams pavyko išlaikyti saugius atstumus tarp žmonių“, – sakė A. Bakaitė.

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Miškasodis: kiek tai prasminga ir reikalinga?

klausimelis 04 23Rimas iš Gelgaudiškio:

Nemažai esu medžių per gyvenimą pasodinęs, nors ne miškininkystėje dirbu. Esu gelgaudiškietis, todėl rūpi Gelgaudiškio miško likimas. Mačiau, kaip žūsta miškas. Bet toks gyvenimas. Mums gal ir atrodė, kad reikėjo anksčiau sergančius medžius pjauti. Faktas, kad yra išnykę didžiuliai miško plotai, bet tam yra specialistai. Nuomonės gelgaudiškiečių išsiskyrė: vieni šaukia, kodėl mišką išpjovė, bet jau miškas buvo miręs. 

klausimelis 04 23 2

Danutė iš Gelgaudiškio:

Džiaugiuosi, kad vyko miškasodžio akcija. Nesu anksčiau dalyvavusi ir medžių ne itin daug pasodinusi. Dėl miškų kirtimo išties daug nuomonių, yra prieštaraujančių plyniems miško kirtimams. Manau, jeigu jau medžius kokios kirvarpos graužia, būtina šalinti, bet po to reikia ir atsodinti. Dalyvavau, nes man rūpi, kad vaikai ir proanūkiai turėtų kur žemuogių ar grybų pasirinkti, augtų kuo sveikesnėje aplinkoje.


BlueYellow-baneris
 
TKV sakiai350
sms
Mes vertiname jūsų privatumą
Mes naudojame slapukus. Kai kurie iš jų yra būtini svetainės veikimui, o kiti padeda mums tobulinti šią svetainę ir jūsų naršymo patirtį (stebėjimo slapukai). Galite patys nuspręsti, ar norite leisti slapukus, ar ne. Atkreipkite dėmesį, kad juos atmetę negalėsite naudotis visomis svetainės funkcijomis.