„Apskritasis stalas“ paminėjo veiklos dvidešimtmetį

apskritasis stalas TJ
Bene ilgiausiai prie Šakių jaunimo sąjungos vairo stovėjo Tautvydas Šukys, dabar „Apskritajam stalui“ vadovauja Judita Ambrasienė. D. Pavalkio nuotr.


Lina POŠKEVIČIŪTĖ

Balandžio 29 d. Šakių jaunimo sąjunga „Apskritasis stalas“ šventė savo gyvavimo 20 metų jubiliejų. Prisiminimais, įgyvendintomis iniciatyvomis dalinosi buvę organizacijos pirmininkai, o pasveikinti atvykę svečiai linkėjo veiklą tęsti bei ieškoti naujų lyderių.

Vienas iš buvusių Šakių jaunimo sąjungos „Apskritasis stalas“ pirmininkų Tautvydas Šukys, kuris ir moderavo jubiliejinį renginį, pirmiausiai priminti organizacijos įsikūrimo pradžią pakvietė psichologę Jūratę Stankaitytę, kuri prieš 20 metų „Apskritojo stalo “ atsiradimą rajone pavadino reiškiniu, į jaunimo gyvenimą įnešusiu labai daug spalvų.

„Kad atsirado „Apskritasis stalas“, manau, lėmė dvi aplinkybės: atsirado savivaldybėje jaunimo reikalų koordinatoriaus pareigybė ir tuomet kūrėsi aktyvių jaunimo organizacijų, buvo jaunų žmonių, užsidegusių kažką veikti, organizuoti. Mūsų pirmoji diskusija įvyko 2002 m. sausio mėnesį, į ją pakvietėm rajono vadovus, Danutę Jurgutienę padiskutuoti, kokia gi ta jaunimo politika mūsų rajone“, – prisiminė J. Stankaitytė ir pridūrė, kad toje diskusijoje rutuliojosi mintis – kas tas visas organizacijas galėtų vienyti. Tad kovo mėnesį įvyko „Apskritojo stalo“ susirinkimas, kuriame dalyvavo septynios jaunimo organizacijos.

„Šitoje organizacijoje aktyviai dalyvavau apie 10 metų. Mes tikrai buvom žinomi ir matomi ir respublikiniu mastu. Mūsų organizacija labai didelį indėlį padarė ruošiantis stojimui į Europos Sąjungą, kuomet 2004 m. organizavom didžiules akcijas, pavyko suburti labai daug jaunimo. Dar labai svarbu, kad ši organizacija gyvavo visuomeniniais pagrindais“, – pasakojo J. Stankaitytė.

Visą „Apskritojo stalo“ 20-ies metų kelią šalia buvo savivaldybės jaunimo reikalų koordinatorė D. Jurgutienė, kuri prisiminė, kad Lietuvai stojant į Europos Sąjungą rajone jau buvo prasidėjusios įvairios veiklos, todėl susitikti su Šakių „Apskritojo stalo“ nariais buvo atvykę net Europos Komisijos nariai, taip pat apsilankę ir jaunimo organizacijose Lukšiuose, Griškabūdyje.

„Tuomet labai džiaugėmės veikliais jaunais mūsų rajono žmonėmis, kurie norėjo kažką keisti gyvenime ir stoti į Europos Sąjungą“, – prisiminė D. Jurgutienė ir priminė, kad tradiciniu tapo ir sąjungos renginys „Įjunk šviesą“, suburiantis jaunus žmones iš viso rajono.

Dabartinė „Apskritojo stalo“ vadovė Judita Ambrasienė priminė šiai organizacijai vadovavusius pirmininkus: pirmasis sąjungos pirmininkas buvo Mindaugas Stankaitis (2002–2004), po jo vienerius metus organizacijai vadovavo Eglė Tamulytė, iš jos pirmininko vairą perėmė Jonas Bataitis (2005–2007), vėliau šiai organizacijai vadovavo Ilona Klimaitytė (2007–2008), po jos pirmininke buvo Aistė Bakaitė (2009–2010), vėliau – Martinas Eimutis (2011–2012), Milda Kuraitė (2012–2013), T. Šukys (2014–2018), pastaruosius ketverius metus organizacijos pirmininkė yra J. Ambrasienė.

„Aš iš tų dvidešimties organizacijos gyvavimo metų esu vos keturis, jeigu nebūtų buvę tų aštuonių pirmininkų prieš mane, aš nebūčiau turėjusi, kur ateiti“, – kalbėjo J. Ambrasienė, dėkodama savo pirmtakams, kurių renginyje buvo tik du (be T. Šukio, dalyvavo E. Tamulytė).

Buvimą šioje organizacijoje prisiminęs T. Šukys svarstė, kad jį labiausiai džiugina, jog organizacija išliko apolitiška. Anot jo, jam vadovaujant bene įspūdingiausias renginys buvo pirmasis moksleivių forumas, surengtas 2017m. rugsėjį Plokščiuose, jo biudžetas buvo vos 400 eurų.

Griškabūdietė E. Tamulytė pasakojo, kad anuomet Griškabūdyje veikė jaunimo organizacija „Savas“, prie kurios ištakų prisidėjo ir dailės mokytoja Rimutė Amonienė. Eglei tuomet buvo vos vienuolika metų. Tada „Savas“ įgyvendino vieną projektą, kurio metu miestelyje išdaužyti pastatų langai būtų uždengti medžio plokštėmis ir išpiešti, taip pat išpiešti ir miestelyje išdėstyti akmenys.

„Vėliau buvo įdomu prisijungti prie „Apskritojo stalo“ ir gerti į save, siurbti visą informaciją. Atsirado galimybė važiuoti į mokymus, pamatyti, kaip kitos organizacijos įsisavina finansavimus. Veikla organizacijoje, pažintys su pelno nesiekiančiom organizacijom manyje liko, grįžusi vėl gyventi į Lietuvą 2019 m. pati įkūriau savo pelno nesiekiančią asociaciją „Šaltmiros gyvenimo mokykla“. Griškabūdyje yra įkurta mano meno studija, – pasakojo Eglė ir pridūrė: – Nėra lengva būti lyderiu, kuomet kitų akys yra nukreiptos į tave.“

Jaunimo organizaciją sveikino Seimo narys Giedrius Surplys, rajono meras Edgaras Pilypaitis, dovanodami J. Ambrasienei Sūduvos vėliavas ir linkėdami jaunimui būti patiems vėliavomis, o Juditai – nepavargti telkti jaunus žmones. Kad šitos visuomenės varomoji jėga yra jauni žmonės, kad reikia ieškoti ir naujų lyderių, siūlė susitikime dalyvavęs rajono vicemeras Darius Jakavičius bei Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Darius Aštrauskas.

Jubiliejinio renginio dalyviai diskutavo ir apie šiandien pasikeitusius jaunimo poreikius.

„Manau, nėra to poreikio jungtis į organizaciją, jaučiasi labiau jaunų žmonių individualizmas. Sunku organizacijai gyvuoti ir pritraukti jaunimą, – svarstė J. Ambrasienė. – Kalbinu jaunimą liepos mėnesį vykti į Slovėniją, šie atkerta, kad taip toli dar neplanuoja... Manau, kad organizacijoje turėtų būti kažkoks lūžio taškas. Arba nauja pradžia, arba pabaiga...“

Kitų diskusijos dalyvių teigimu, jaunimo iniciatyvų šiandien mažėja galbūt todėl, kad jaunimas turi daugiau galimybių, atsiranda noras tiesiog patogiai gyventi, pasidarė mažesnis jaunų žmonių altruizmas, jie daugiausiai pasisotina medijose.

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Ar sutiktumėte prisidėti prie kelių infrastruktūros gerinimo?

klausimelis 05 17Ona iš Patamošupių:

Asfaltuotas kelias pas mus. Jau seniai paklotas. Ir remontuotas jau truputį. Tai man ir neaktualus šitas klausimas. Kita problema yra – pro mus autobusas neina. Tai turim pėsčiomis eiti du kilometrus iki Patašinės, kad iš čia nuvažiuotume į Griškabūdį, Šakius. 

klausimelis 05 17 2

Gediminas iš Žeimio k.:

Turime savo kaime ir žvyrkelio atkarpą. Tik koks šimtas metrų asfalto, per patį kaimą. Gyvenu čia nuo 1973m. Tai ir kenčiam nuolat dulkes. Žadėjo ir ūkininkai prisidėti. Manau, visi gyventojai prisidėtų kažkiek, kad tą asfaltą paklotų. Asmeniškai aš taip pat, kiek galėčiau, tiek prisidėčiau.


BlueYellow-baneris
 
sms
tu esi 350px