Skambant šioms Justino Marcinkevičiaus eilėms praėjusį penktadienį Zanavykų muziejuje atidaryta pirmoji Šakių „Varpo“ mokyklos direktoriaus Vito Daniliausko laisvalaikio pomėgio paroda „Paprasčiausiai pasiilgau arklio“. Aistringas arklių kolekcionierius teigė surinkęs daugiau nei 200 arklių, tačiau rengiant parodą paaiškėjo, kad eksponatų yra beveik dvigubai daugiau.

 

 

 

2014 metai – medinio Arklio metai V. Daniliauskui  išskirtiniai. Ne tik todėl, kad jis gimęs Arklio metais ir šiemet minės garbingą 60 metų jubiliejų, bet ir todėl, kad pirmą kartą nusprendė surengti  daugiau nei trisdešimt metų kolekcionuojamų savo sėkmės simbolių - mylimų arklių parodą.

Meilė gyvūnams, o ypač arkliams, kaip sako pats V. Daniliauskas, tikriausiai yra genetiškai paveldėta. Tai tarsi palikimas, persidavęs per keletą kartų. Mat, kiek jis pats atsimena, jo senelis ir tėtis labai mylėjo arklius. Augdamas Šukėtų kaime (Griškabūdžio sen.), parodos autorius išmoko ir žemę arkliu arti ir kitokius kaimiškus darbus dirbti. Galbūt todėl jis nuo jaunų dienų savo ateitį siejo su zootechniko profesija, tačiau vis tik tapo mokytoju, kuriuo dirba jau beveik 40 metų. Šiuo metu V. Daniliauskas taip pat mielai laikytų arklį, tačiau neturi pakankamai laiko, kad galėtų juo tinkamai rūpintis.

Zanavykų muziejuje atidarytoje parodoje galima suskaičiuoti virš 400 arklių eksponatų. Pirmieji iš jų buvo maži stikliniai arkliukai, pirkti Šakių knygyne, ir molinė taupyklė. Vėliau, žinodami šią V. Daniliausko aistrą, draugai ir pažįstami jam pradėjo dovanoti arklius. Kartą jis buvo gavęs dovanų ir tikrų tikriausią gyvą kumeliuką, tačiau, šiam paaugus, jį teko atiduoti kitiems šeimininkams.

Pasak kolekcionieriaus, tikros surinktų arkliukų kainos jis neatsimena. „Kadangi  esu pagyvenęs, tai jie man nebrangūs, - tvirtino jis. -  Patys brangiausi tie, kurie yra dovanoti. Daug parodos eksponatų nėjo perkelti į Zanavykų muziejaus patalpas. Tuos, kurie yra V.Daniliausko sodyboje, galima pamatyti meniškose Vido Venslovaičio fotografijose.“  

Parodos autorius asmeniškai dėkojo tiems, kurie prisidėjo prie ekspozicijos parengimo ir eksponatų išdėstymo, kurie  dovanojo ypatingus arklius, pagamintus iš medžio, akmens, pasagų bei įteikė jiems iš Amatų dienos mugės atvežtas mokinių sukurtas pavasario žiedais apsipylusias krūmų šakas bei iš medžio išdrožtus arkliukus. Jis juokavo, kad, kai reikėjo padaryti arklio skulptūrą, nori nenori ir mokyklos vyrai – ūkvedys, stalius, technologijų mokytojas tapo tikrų tikriausiais menininkais.

Į parodą susirinko tiek daug žmonių, kad ekspozicijų salė buvo sausakimša. V. Daniliauską sveikino, daug gražių žodžių jam tarė ir mylimus arklius dovanojo patys artimiausi žmonės, - draugai, pažįstami, kolegos, darbuotojai. „Prisipažinsiu, buvo nedrąsu surengti pirmąją savo mylimų arklių kolekcijos parodą. Bijojau pasirodyti juokingas“, - atviravo parodos autorius, linkėdamas ir kitiems išdrįsti visuomenei parodyti savo laisvalaikio pomėgius.

Paroda „Paprasčiausiai pasiilgau arklio“ baigėsi pramoga ir vaikams, ir suaugusiems. Kolekcionieriaus brolis Jonas Daniliauskas kitoje Zanavykų muziejaus  patalpoje surengė tikrų tikriausias tapybos pamokas. Visi, kas norėjo, galėjo papildyti ir taip gausią kolekciją savo pieštais arkliais. V. Daniliauskas juokavo, kad po parodos atidarymo bus pasiektas ir penkišimtasis eksponatas.