Praėjusią savaitę rajono savivaldybės Kultūros ir turizmo skyriaus iniciatyva į Sudargą apžiūrėti  piliakalnių ir įvertinti jiems kylantį pavojų buvo pakviesti atsakingi Kultūros paveldo departamento bei Valstybės įmonės Vidaus vandens kelių direkcijos ( VVKD) specialistai. Kaip sakė rajono Kultūros ir turizmo skyriaus vedėja Augenija Kasparevičienė, tai bene pirmasis toks rimtas susitikimas, siekiant iš esmės spręsti yrančių piliakalnių priežiūros klausimus. „Po piliakalnių apžiūros ir ilgų diskusijų nutarėme, kad palikti tokios būklės piliakalnių negalima,- nuošliaužas būtina stabdyti. Perniek gali nueiti visas iki šiol įdėtas darbas“,- sakė A. Kasparevičienė. Skyriaus vedėjos manymu, artimiausiu metu būtina surengti susitikimą su Kultūros paveldo prie Kultūros ministerijos direktore Diana Varnaite, kuri galėtų savo akimis išvysti įspūdingą Sudargo piliakalnių kompleksą ir jį niokojančias nuošliaužas.

 

Pasak Sudargo seniūnės Ritos Grigaitienės, bendromis rajono savivaldybės ir seniūnijos gyventojų pastangomis per daugiau nei dešimtmetį Sudargo piliakalniai buvo prikelti naujam gyvenimui,- iškirsti krūmokšniai, pašalinti nereikalingi medžiai, įrengti takeliai. Pagal 2010 metais pradėtą ir šiuo metu baigiamą įgyvendinti rajono savivaldybės Regioninės plėtros skyriaus specialistų administruojamą projektą „Sudargo piliakalnių komplekso pritaikymas lankymui“ buvo sutvarkyti trys piliakalniai, esantys Burgaičių ir Grinaičių kaimuose.  Bendra projekto vertė – daugiau kaip vienas milijonas litų. Šiandien  prie piliakalnių jau įrengtos pavėsinės, vaikų žaidimo aikštelės, rodyklės, takai, baigiamos įrengti automobilių stovėjimo aikštelės. Deja, po kiekvienos žiemos vis labiau nuo Nemuno srovių ir ledonešių nukenčiantys piliakalnių šlaitai dabar yra pats didžiausias seniūnijos vadovės R. Grigaitienės bei rajono Kultūros ir turizmo skyriaus rūpestis.

 

„Piliakalnius būtina gelbėti, nes jų šlaitus ardo ne tik šalia esantis Nemunas, bet ir paviršinis vanduo. Ant piliakalnių ir jų šlaituose turi formuotis velėna. Kai jos nėra, susidaranti erozija kenkia ne tik paviršiniam, bet ir giliau esančiam sluoksniui. Svarbiausia - sustabdyti erozijos plitimą”, - sakė VšĮ „Kultūros paveldo išsaugojimo pajėgos“ direktorius, Sudargo piliakalnių rekonstrukciją prižiūrintis archeologas Zenonas Baubonis. Jo manymu, slenkančių piliakalnių šlaitų sutvirtinimo darbus reikėtų atlikti dviem etapais. Geriausias techninis sprendimas būtų Nemuno pakrantėje įrengti hidrotechninį statinį,- akmenines bunas, kurios sustabdytų stiprią upės tėkmę ir neleistų jai skalauti piliakalnių šlaitų. Tvarkant piliakalnių šlaitus reikėtų ir kitokių inžinerinių priemonių. Visa tai turėtų būti numatyta techniniame projekte. „Požeminių šaltinių čia palyginti nedaug, todėl šlaitų sutvirtinimo darbų rezultatas turėtų būti geras“,- sakė archeologas Z. Baubonis.

 

Sudargo piliakalnius apžiūrėję Kultūros paveldo departamento Marijampolės teritorinio padalinio vyriausiasis inspektorius Ramūnas Kryžanauskas bei VĮ VVKD Hidrotechnikos statinių priežiūros inžinierius Algimantas Malinauskas pritarė, jog piliakalnių šlaitų slinkimas kasmet stiprėja, tad būtina imtis konkrečių priemonių šiam unikaliam Sudargo kraštovaizdžiui išsaugoti. Neigiamą įtaką piliakalniams daro ir nepalankios oro sąlygos. Hidrotechnikos specialisto A. Malinausko manymu, akmeninės bunos tiktų geriausiai. Be to, tai būtų ir pigiausias variantas,- atsieitų tik apie 500 tūkst. litų. Rajono savivaldybės kultūros ir turizmo skyriaus vedėja A. Kasparevičienė, sulaukusi specialistų išvadų ir pritarimo, ketina su oficialiais raštais kreiptis  į atitinkamas institucijas.  Anot jos, akmeninių bunų įrengimo techninis projektas turėtų būti rengiamas su Vidaus vandens kelių direkcijos pagalba, o pačių piliakalnių šlaitų sutvirtinimo darbus turėtų finansuoti Kultūros paveldo departamentas. „Kol kas tai yra tik mūsų pamąstymai ir planai, o kokius sprendimus pavyks priimti, parodys laikas. Visiems darbams atlikti reikia nemažų investicijų, tad savivaldybei tai būtų per didelė našta. Turėdami tokį unikalų gamtos kampelį, kuriuo žavisi net iš tolimiausių pasaulio kraštų atvykę turistai, mes privalome jį išsaugoti ir tinkamai prižiūrėti“,- sakė A. Kasparevičienė. Beveik 8 hektarų plote išsidėsčiusį Sudargo gynybinių piliakalnių kompleksą sudaro penki piliakalniai - Sudargo, Pilaitės, Vorpilio, Žydkapių ir Balnakalnio. Tokių kompleksų mūsų krašte likę nedaug. Sudargo piliakalniai nedaug teatsilieka nuo garsiųjų Kernavės piliakalnių. Plėtojant turizmą ir plečiant infrastruktūrą, Sudargo seniūnės R. Grigaitienės manymu, itin svarbu, kad ateityje Sudarge prie Nemuno krantų būtų pastatyta prieplauka.